Upytės žemė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Nėra keitimo santraukos |
|||
| Eilutė 1: | Eilutė 1: | ||
'''Upytės žemė''' buvo vidurio Lietuvoje. Centras – [[Upytė]]. Apėmė teritoriją abipus [[Nevėžis|Nevėžio]] vidurupio ir aukštupio dešinėje pusėje, rytuose ribojosi su [[ |
'''Upytės žemė''' buvo vidurio Lietuvoje. Centras – [[Upytė]]. Apėmė teritoriją abipus [[Nevėžis|Nevėžio]] vidurupio ir aukštupio dešinėje pusėje, rytuose ribojosi su [[Deltuva (baltų žemė)|Deltuvos žeme]], vakaruose – [[Šiaulių žemė|Šiaulių žeme]]. |
||
==Istorija== |
== Istorija == |
||
| ⚫ | Upytės žemei buvo priskiriami kunigaikščiai [[Ruškaičiai]] – [[Butautas]], Kitenis, Kintibutas, Plikienė, Višlys, Vižeikis. Kunigaikščio valdžia Upytėje jau buvo paveldima. Kunigaikščių sąraše Upytės kunigaikščiai vardijami trečioje vietoje, iš karto po žemaičių kunigaikščių. Tai rodo gana aukštą jų padėtį, o kartu ir pačios Upytės žemės svarbą lietuvių žemių konfederacijoje. |
||
| ⚫ | Rašytiniame šaltinyje Upytės žemės pavadinimas pirmą kartą paminėtas [[1254]] m., [[Rygos vyskupas|Rygos arkivyskupui]] Albertui ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistrui dalijantis [[Žiemgala|Žiemgalą]]. [[1345]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir [[Kęstutis|Kęstučiui]] pasidalijus [[LDK]], Upytės žemė atiteko Kęstučiui. Livonijos ordinas Upytės žemę puolė [[1368]], [[1370]], [[1371]], [[1372]], [[1377]], [[1378]] ir [[1394]] m. |
||
| ⚫ | Upytės žemei buvo priskiriami kunigaikščiai [[Ruškaičiai]] – Butautas, Kitenis, Kintibutas, Plikienė, Višlys, Vižeikis. Kunigaikščio valdžia Upytėje jau buvo paveldima. Kunigaikščių sąraše Upytės kunigaikščiai vardijami trečioje vietoje, iš karto po žemaičių kunigaikščių. Tai rodo gana aukštą jų padėtį, o kartu ir pačios Upytės žemės svarbą lietuvių žemių konfederacijoje. |
||
| ⚫ | |||
| ⚫ | Rašytiniame šaltinyje Upytės žemės pavadinimas pirmą kartą paminėtas [[1254]] m., [[Rygos vyskupas|Rygos arkivyskupui]] Albertui ir [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistrui dalijantis [[Žiemgala|Žiemgalą]]. [[1345]] m. [[Algirdas|Algirdui]] ir [[Kęstutis|Kęstučiui]] pasidalijus [[LDK]], Upytės žemė atiteko Kęstučiui. |
||
| ⚫ | |||
[[Kategorija:Aukštaičių žemės]] |
|||
| ⚫ | |||
| ⚫ | |||
{{Baltų žemės}} |
{{Baltų žemės}} |
||
22:19, 5 lapkričio 2010 versija
Upytės žemė buvo vidurio Lietuvoje. Centras – Upytė. Apėmė teritoriją abipus Nevėžio vidurupio ir aukštupio dešinėje pusėje, rytuose ribojosi su Deltuvos žeme, vakaruose – Šiaulių žeme.
Istorija
Upytės žemei buvo priskiriami kunigaikščiai Ruškaičiai – Butautas, Kitenis, Kintibutas, Plikienė, Višlys, Vižeikis. Kunigaikščio valdžia Upytėje jau buvo paveldima. Kunigaikščių sąraše Upytės kunigaikščiai vardijami trečioje vietoje, iš karto po žemaičių kunigaikščių. Tai rodo gana aukštą jų padėtį, o kartu ir pačios Upytės žemės svarbą lietuvių žemių konfederacijoje.
Rašytiniame šaltinyje Upytės žemės pavadinimas pirmą kartą paminėtas 1254 m., Rygos arkivyskupui Albertui ir Livonijos ordino magistrui dalijantis Žiemgalą. 1345 m. Algirdui ir Kęstučiui pasidalijus LDK, Upytės žemė atiteko Kęstučiui. Livonijos ordinas Upytės žemę puolė 1368, 1370, 1371, 1372, 1377, 1378 ir 1394 m.
Šaltiniai
- Upytės žemė. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, - 608 psl.
| ||||||||||||||||||||||||||||||||||
