Rugpjūčio 11: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Dienų straipsnio užsieniečių gimtadienių automatinis atnaujinimas. |
S Dienų straipsnio užsieniečių gimtadienių automatinis atnaujinimas. |
||
Eilutė 62: | Eilutė 62: | ||
{{generuojamas|pradžia|uz gimtadieniai}} |
{{generuojamas|pradžia|uz gimtadieniai}} |
||
* [[1086]] m. – [[Imperatorius Henrikas V|Henrikas IV]], [[1111]]-[[1125]] m. [[Šventosios Romos imperijos]] imperatorius, [[1099]]-1125 m. [[Vokietijos karalius]], [[1098]]-1125 m. [[Italijos karalius]] (m. [[1125]] m.). |
* [[1086]] m. – [[Imperatorius Henrikas V|Henrikas IV]], [[1111]]-[[1125]] m. [[Šventosios Romos imperijos]] imperatorius, [[1099]]-1125 m. [[Vokietijos karalius]], [[1098]]-1125 m. [[Italijos karalius]] (m. [[1125]] m.). |
||
* [[1858]] m. – [[Christiaan Eijkman]], |
* [[1858]] m. – [[Christiaan Eijkman]], [[1929 m. Nobelio premijos laureatai|1929]] m. [[Nobelio fiziologijos ir medicinos premija|Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos]] laureatas{{VVref|NobMed}} (m. [[1930]] m.). |
||
* [[1906]] m. – [[Rudolfas Grabis]], [[latviai|latvių]] kalbininkas (m. [[1996]] m.). |
* [[1906]] m. – [[Rudolfas Grabis]], [[latviai|latvių]] kalbininkas (m. [[1996]] m.). |
||
* [[1939]] m. – [[Anatolijus Kašpirovskis|Anatolijus Michailovičius Kašpirovskis]], medikas [[hipnozė|hipnotizuotojas]], tapęs populiarus po [[1989]] metais per televiziją transliuotų hipnozės seansų. |
* [[1939]] m. – [[Anatolijus Kašpirovskis|Anatolijus Michailovičius Kašpirovskis]], medikas [[hipnozė|hipnotizuotojas]], tapęs populiarus po [[1989]] metais per televiziją transliuotų hipnozės seansų. |
18:44, 8 birželio 2010 versija
Lie – Rugpjūtis – Rgs | ||||||
Pr | A | T | K | Pn | Š | S |
1 | 2 | 3 | 4 | |||
5 | 6 | 7 | 8 | 9 | 10 | 11 |
12 | 13 | 14 | 15 | 16 | 17 | 18 |
19 | 20 | 21 | 22 | 23 | 24 | 25 |
26 | 27 | 28 | 29 | 30 | 31 | |
2024 |
Rugpjūčio 11 yra 223-a metų diena pagal Grigaliaus kalendorių (keliamaisiais metais – 224-a). Nuo šios dienos iki metų galo lieka 142 dienos.
Informacija
Šventės
- Tarptautinės dienos diena.
Vardadieniai
Butenis – Filomena – Klara – Severas – Zuzana – Visgaldas – Visvilė – Ligija
Šią dieną Lietuvoje
Įvykiai
- 1935 – Kaune prasidėjo pirmasis Pasaulio lietuvių kongresas;
- 1940 – Sovietų Sąjungos vyriausybė informavo kitas valstybes, kad Lietuvos tarptautinis atstovavimas pereina į Sovietų Sąjungos kompetenciją.
Gimimo dienos
- 1873 m. – Domininkas Bukantas, Lietuvos gydytojas, antropologas (m. 1919 m.).
- 1897 m. – Antanas Šerėnas, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, kompozitorius (m. 1948 m.).
- 1911 m. – Alfonsas Žiurlys, teisėtyrininkas civilistas (m. 1971 m.).
- 1926 m. – Aronas Kliugas, mokslininkas, Nobelio premijos laureatas.
- 1927 m. – Juozas Leonavičius, Lietuvos sociologas, filosofas, istorikas, habilituotas socialinių mokslų daktaras (m. 2008 m.).
- 1933 m. – Romanas Plečkaitis, lietuvių filosofas, logikas, filosofijos istorijos tyrinėtojas, habilituotas daktaras, profesorius (m. 2009 m.).
- 1938 m. – Leonas Povilas Lingaitis, Lietuvos inžinierius mechanikas, transporto specialistas, habilituotas technologijos mokslų daktaras.
- 1939 m. – Jonas Čepulis, Lietuvos boksininkas.
- 1940 m. – Vytenis Albertas Zabukas, pedagogas, technikos mokslų daktaras, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1942 m. – Irena Teresė Daukšaitė-Guobienė, Lietuvos grafikė, dizainerė.
- 1943 m. – Regina Vintienė, mokytoja, Lietuvos ir Prienų rajono politinė veikėja.
- 1947 m. – Natalija Afanasjeva, choro dirigentė ir pedagogė.
- 1950 m. – Viktoras Pivrikas, gydytojas, mokslininkas, habilituotas daktaras, Lietuvos visuomenės ir politinis veikėjas.
- 1955 m. – Edmantas Rėkus, pedagogas, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1958 m. – Vaidutis Laurėnas, Lietuvos sociologas, politologas, socialinių mokslų daktaras, profesorius, politinis veikėjas.
- 1959 m.:
- Viktoras Lebedžinskas, gydytojas, Lietuvos ir Šakių rajono visuomenės ir politinis veikėjas.
- Zenonas Ramonas, Lietuvos ir Mažeikių rajono ūkio, politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1960 m. – Stasys Skauminas, gydytojas, Lietuvos politinis veikėjas.
- 1961 m. – Vytas Rukšėnas, Lietuvos ir Trakų rajono politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1964 m. – Kęstutis Krasnickas, Lietuvos ir Kalvarijos savivaldybės politinis bei visuomenės veikėjas.
- 1965 m. – Irena Vaicekavičienė, Lietuvos ir Mažeikių rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1969 m. – Violeta Gembicka, Lietuvos ir Trakų rajono politinė bei visuomenės veikėja.
- 1988 m. – Giedrius Butkus, Lietuvos futbolo žaidėjas, žaidžiantis vartininko pozicijoje.
Mirtys
- 1748 m. – Fabijonas Kalau, evangelikų kunigas, religinių raštų rengėjas[1] (g. 1691 m.).
- 1794 m. – Jokūbas Azulevičius, Lietuvos Didžiosios unigaikštystės karinis veikėjas, pulkininkas (g. 1738 m.).
- 1866 m. – Benediktas Tiškevičius, Lietuvos bajoras, didikas, Lelijos herbo grafas (g. 1801 m.).
- 1924 m. – Franz Heinrich Schwechten, vokiečių architektas, profesorius, karališkasis architektas ir Kaizerio architektūros patarėjas. Vienas garsiausių savo laikmečio vokiečių architektų. 1897 m. grafas Feliksas Tiškevičius užsisakė iš Švechteno Palangos dvaro rūmų projektą (g. 1841 m.).
- 1932 m. – Mikalojus (Mykolas) Kuprevičius, gydytojas, aušrininkas, publicistas, tautosakos rinkėjas, visuomenės veikėjas (g. 1864 m.).
- 1941 m. – Pranas Augustaitis, literatūros tyrinėtojas, filosofijos daktaras (g. 1883 m.).
- 1974 m. – Kazimieras Čibiras, Lietuvos žurnalistas, visuomenės veikėjas (g. 1911 m.).
- 1978 m. – Vincas Laurynaitis, Lietuvos literatūrologas, humanitarinių mokslų daktaras (g. 1904 m.).
- 1994 m. – Andrius Bendžius, LTSR istorikas, pedagogas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras (g. 1917 m.).
- 1997 m. – Raimundas Leonas Rajeckas, ekonomistas, habilituotas socialinių mokslų daktaras, profesorius, akademikas, Lietuvos politinis bei visuomenės veikėjas (g. 1937 m.).
Šią dieną pasaulyje
Įvykiai
- 480 m. pr. m. e. – Termopilų mūšis tarp graikų polių sąjungos ir persų;
- 1919 – Vokietijoje priimta Veimaro respublikos konstitucija;
- 2003 – NATO karinių veiksmų Afganistane pradžia.
Gimimo dienos
- 1086 m. – Henrikas IV, 1111-1125 m. Šventosios Romos imperijos imperatorius, 1099-1125 m. Vokietijos karalius, 1098-1125 m. Italijos karalius (m. 1125 m.).
- 1858 m. – Christiaan Eijkman, 1929 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (m. 1930 m.).
- 1906 m. – Rudolfas Grabis, latvių kalbininkas (m. 1996 m.).
- 1939 m. – Anatolijus Michailovičius Kašpirovskis, medikas hipnotizuotojas, tapęs populiarus po 1989 metais per televiziją transliuotų hipnozės seansų.
- 1940 m. – Michailas Nikolajevičius Marčenko, rusų teisininkas teisėtyrininkas, teisės teoretikas, Maskvos universiteto (MGU) profesorius.
- 1957 m. – Ian Stuart Donaldson, RAC grupės Skrewdriver įkūrėjas (m. 1993 m.).
- 1970 m. – Andrew Piran Bell, velsiečių muzikas, dainų kūrėjas, dainininkas, prodiuseris, didžėjus.
- 1976 m. – Iván Córdoba, Kolumbijos futbolininkas, gynėjo pozicijoje žaidžiantis Internazionale klube. Iki tol rungtyniavo Kolumbijos ir Argentinos klubuose.
- 1979 m. – Walter Ayoví, Ekvadoro futbolininkas, nacionalinės rinktinės ir Meksikos CF Monterrey klubo saugas.
- 1980 m. – Lee Suggs, amerikiečių futbolininkas.
- 1984 m. – Lucas Tucci Di Grassi, autosporto lenktynininkas iš Brazilijos. 2010 m. jis lenktyniaus Formulės 1 Virgin Racing ekipoje.
- 1988 m. – Petas Milsas, australų krepšininkas[3].
Mirtys
- 480 m. pr. m. e. – Leonidas, Spartos karalius, septintasis iš Agiadų giminės. Jis buvo vienas iš Spartos karaliaus Anaksandrido II sūnų. Leonidas tapo karaliumi 489 arba 488 m. pr. m. e. Soste jis pakeitė savo pusiau brolį Kleomeną I ir vedė jo dukrą (g. 540 m. pr. m. e.).
- 1464 m. – Nikolajus Kuzietis, vokiečių mokslininkas universalas (filosofas, matematikas, astronomas), aukšto rango katalikų dvasininkas (kardinolas) (g. 1401 m.).
- 1699 m. – Frydrichas Rudolfas Liudvigas fon Kanitcas, vokiečių diplomatas, rašytojas, poetas (g. 1654 m.).
- 1956 m. – Jackson Pollock, įtakingas JAV menininkas, didžiausia abstraktaus ekspresionizmo judėjimo figūra (g. 1912 m.).
- 1972 m. – Max Theiler, 1951 m. Nobelio fiziologijos ir medicinos premijos laureatas[2] (g. 1899 m.).
- 1987 m. – Clara Peller, amerikiečių aktorė[4] (g. 1902 m.).