Gavieniškiai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Gavieniškiai
lenk. Gawieniańce
Gawiniańce nr 16 31.07.2012 p2.jpg
Sodyba Gavieniškiuose

Gavieniškiai
54°10′01″ š. pl. 23°27′01″ r. ilg. / 54.16694°š. pl. 23.45028°r. ilg. / 54.16694; 23.45028 (Gavieniškiai)Koordinatės: 54°10′01″ š. pl. 23°27′01″ r. ilg. / 54.16694°š. pl. 23.45028°r. ilg. / 54.16694; 23.45028 (Gavieniškiai)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Valsčius: Seinų valsčius
Meras: Irena Ščudlo, lenk. Irena Szczudło
Gyventojų (): 69
Pašto kodas: PL 16-500

Gavieniškiai, Gavieniškė[1] (lenk. Gawieniańce) – kaimas Lenkijos šiaurės rytuose, Seinų valsčiuje, Seinų apskrityje, Palenkės vaivadijoje. Į Gavieniškių sudėtį įjungti Pagavieniškių ir Žaguvieco kaimeliai. [2] Didelę kaimo dalį užima valstybės saugomi XIX a. statyti mediniai gyvenamieji namai, svirnai ir regioninės architektūros sandėliai. Gavieniškiai yra Vienpusis kaimas, kai visi kaimo namai yra vienoje gatvės pusėje. Netoliese yra Drūcežeris, Raisto ir Žaguvieco ežerai. Taip pat šalia kaimo yra Distrofinis ežeras.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. 1880-1902 m. išleistame Lenkijos Karalystės geografiniame žodyne nurodoma, kad Krasnavo valsčiui priklausančiame kaime yra 2 namų, kuriuose gyvena 32 suaugusieji gyventojai. [3] Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. Iki 1976 m. liepos 1 d. kaimas priklausė Suvalkų vaivadijos Berznyko valsčiui. [4] 1975-1998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. http://www.vlkk.lt/i/u/file/Nutarimai/atvirkstinis_lenkijos.pdf
  2. Palenkės vaivadijos administracijos informacija
  3. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich (lenk.)
  4. LLR Administracijos ministro potvarkis Dz. U. 1976 nr 23 poz. 142

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]