Krasnavo valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Krasnavo valsčius
Valstybė Lenkija
Vaivadija Balstogės vaivadija
Apskritis Seinų, Suvalkų
Valsčiaus centras Rimkežeriai
Valsčiaus tipas Kaimiškas
Kaimai 22 (1952 m.)

Krasnavo valsčius (rus. Гми́на Красново, lenk. Gmina Krasnowo) – nuo 1919 iki 1954 metų egzistavęs valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Balstogės vaivadijoje, 19191924 m. Seinų apskrityje ir 19251954 m. Suvalkų apskrityje. Valsčiaus pavadinimas kilęs nuo Krasnavo kaimo, bet valsčiaus centras buvo Rimkežerių kaimas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIIIXIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 19191924 m. valsčius priklausė Seinų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1925 m. sausio 1 d. valsčius buvo perkeltas į Suvalkų apskritį. 1952 m. liepos 1 d. valsčiuje buvo 22 kaimas. Vykdant Lenkijos valsčių reformą 1954 m. rugsėjo 29 d. valsčius buvo panaikintas. 1973 m. sausio 1 d. atkūrus valsčių sistemą, valsčius nebebuvo atkurtas.

Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 3009 gyventojai, iš kurių 64,1 % (1931) lietuviai, 31,8 % (958) lenkai, 2,7 % (84) vokiečiai, 0,6 % (21) žydas, 0,4 % (13) rusų ir 0,06 % (2) gudai. Religinė sudėtis atrodė taip: 93,9 % (2827) katalikai, 4,2 % (128) protestantai, 0,9 % (28) judėjai ir 0,4 % (14) stačiatikių.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]