Krasnavo valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 54°13′š. pl. 23°22′r. ilg. / 54.21°š. pl. 23.36°r. ilg. / 54.21; 23.36

Krasnavo valsčius
XIX a. – 1954 m.

Valstybė Lietuvos vėliava Lietuva
Administracinis centras Krasnavas,
Rimkežeriai,
Galiniai (188?–1915)
1867–1924 m. Seinų apskritis
1925–1954 m. Suvalkų apskritis

Krasnavo valsčius (rus. гмина Красново; lenk. gmina Krasnowo) – buvęs valsčius šiaurės rytų Lenkijoje. Valsčiaus pavadinimas kilęs nuo Krasnavo kaimo, bet valsčiaus centras buvo Rimkežerių kaimas, vėliau – Galiniai. Dalis valsčiaus kaimų buvo dabartinės Lietuvos teritorijoje.[1]

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų tauta – jotvingiai. Nuo XIIIXIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.

Lenkijos Kongreso karalystės laikais valsčiaus teritorija priklausė Suvalkų apskričiai, Suvalkų gubernijai. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį kaimas buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 19191924 m. valsčius priklausė Seinų apskričiai, Balstogės vaivadijai. 1925 m. sausio 1 d. valsčius buvo perkeltas į Suvalkų apskritį. 1952 m. liepos 1 d. valsčiuje buvo 22 kaimai. Vykdant Lenkijos valsčių reformą 1954 m. rugsėjo 29 d. valsčius buvo panaikintas. 1973 m. sausio 1 d. atkūrus valsčių sistemą, valsčius nebebuvo atkurtas.

Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 1921 m. lenkų valdžios atliktą gyventojų surašymą valsčiuje gyveno 3009 gyventojai, iš kurių 64,1 % (1931) lietuviai, 31,8 % (958) lenkai, 2,7 % (84) vokiečiai, 0,6 % (21) žydas, 0,4 % (13) rusų ir 0,06 % (2) gudai. Religinė sudėtis atrodė taip: 93,9 % (2827) katalikai, 4,2 % (128) protestantai, 0,9 % (28) judėjai ir 0,4 % (14) stačiatikių.[2]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]