Krasnapolio valsčius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Krasnapolio valsčius
lenk. gmina Krasnopol
POL gmina Krasnopol flag.svg POL gmina Krasnopol COA.svg
POL powiat sejnenski gmina Krasnopol.svg
Valstybė: Lenkijos vėliava Lenkija
Vaivadija: Palenkės vaivadija Palenkės vaivadija
Apskritis: Seinų apskritis
Administracinis centras: Krasnapolis
Gyventojų (2008): 3 854
Plotas: 171,63 km²
Tankumas (2008): 22 žm./km²
Teritorijos kodas: 2009032
Pašto kodas: PL 16-503
Tel. kodas: 87
Tinklalapis: http://ug-krasnopol.pbip.pl/

Krasnapolio valsčius (lenk. gmina Krasnopol) – kaimiškas valsčius šiaurės rytų Lenkijoje, Palenkės vaivadijoje, Seinų apskrityje. Centras – Krasnapolis. Ribojasi su Seinų, Naujinės, Gibų, Punsko, Suvalkų ir Šipliškių valsčiais. Valsčius priklauso Krasnapolio Dievo Atsimainymo parapijai.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuo VIII a. pr. m. e. iki XIX a. šioje teritorijoje gyveno lietuviams artima baltų gentis – jotvingiai. Nuo XIII-XIV a. iki 1795 m. valsčius priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. Pagal 1920 m. liepos 12 d. Lietuvos ir Tarybų Rusijos taikos sutartį valsčius buvo priskirtas Lietuvos Respublikai. 19751998 m. priklausė Suvalkų vaivadijai.

Paviršiaus struktūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal 2005 metų duomenis valsčiaus plotas yra 171,63 km², iš kurių:[1]

  • ariama žemė: 65%
  • miškai: 21%
  • vandens telkiniai: 14%

Valsčius sudaro 20,05% Seinų apskrities.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valsčiaus gyventojų sudėtis pagal 2008 metais surinktus duomenis:[2]

Aprašymas Bendrai Moterys Vyrai
Gyventojai 3854 100% 1902 49,35% 1952 50,65%
Gyventojų tankumas
(Gyv./km²)
22,46 11,08 11,37

Pagal 2005 metų duomenis pajamų vidurkis vienam gyventojui buvo 1661,68 zlotai.[3]

Tautinė ir religinė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2002 m. gyveno 4 004 žmonės:[4]

1921 m. gyveno 5 891 žmonės:[5]

  • Lenkai – 76,6% (4 513);
  • Rusai – 11,8% (697);
  • Lietuviai – 11,1% (654);
  • Kiti – 0,45% (27).

1921 m. religinė sudėtis atrodė taip:

  • Katalikai – 77% (4 538);
  • Sentikiai – 17,3% (1 023);
  • Stačiatikiai – 3% (178);
  • Judėjai – 1,3% (79);
  • Protestantai – 1,2% (71).

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aleksandravas, Buda Ruska, Čarna Buchta, Červoni Kžyžas, Eglinė, Eglinis, Glušinas, Grimzdas, Grimzdo Polskiai, Jeziorkiai, Krasnapolis, Krasnė, Krucieniškiai, Kruluvekas, Lapūkavas, Linuvekas, Mačkova Rūda, Michnovcė, Mikolajevas, Mūravotas Tiltas, Naujieji Bokšiai, Nova Žubruvka, Orlinekas, Pavluvka, Piotrova Dombrova, Ramoniškė, Remienkinas, Rižuvka, Rosochati Rugas, Rudauka, Skustelė, Smalėnų Dombas, Stabienščizna, Stara Žubruvka, Teklinavas, Visoka Gura, Žlobinas, Žubronaiciai.

Valsčiaus gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dalis valsčiaus teritorijos yra Vygrių nacionaliniame parke. Valsčiuje yra Ostoja Bobruvo Marychos draustinis. Valsčiuje teka Juodosios Ančios ir Seinos upės.

Ežerai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]