Rumunijos nacionalinis bankas

Koordinatės: 44°25′57.34″ š. pl. 26°5′57.83″ r. ilg. / 44.4325944°š. pl. 26.0993972°r. ilg. / 44.4325944; 26.0993972
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

44°25′57.34″ š. pl. 26°5′57.83″ r. ilg. / 44.4325944°š. pl. 26.0993972°r. ilg. / 44.4325944; 26.0993972

Rumunijos nacionalinis bankas
Banko emblema Nacionalinis bankas (Doamnei g.)
Banko
emblema
Nacionalinis
bankas (Doamnei g.)
Būstinė Bukareštas, Rumunija Rumunija
Įkurtas 1880 m.
Prezidentas Mugur Isărescu
Šalies (-ių) centrinis bankas Rumunija
Valiuta lėja
ISO 4217 Kodas RON
Tinklalapis www.bnr.ro

Rumunijos nacionalinis bankas (rumun. Banca Naţională a României, BNR) – Rumunijos valstybinis centrinis bankas, Europos centrinių bankų sistemos (ECBS) dalyvis. Banko prezidentas – Mugur Isărescu (nuo 2000 m.), buvęs Rumunijos ministras pirmininkas (19992000 m.).

Nacionalinis bankas įsikūręs Bukarešte, turi skyrius visoje šalyje. Vykdo šalies monetarinę politiką, kontroliuoja nacionalinės valiutos lėjos cirkuliaciją rinkoje, jų banknotų emisiją ir monetų kaldinimą, užtikrina šalies finansų sektoriaus stabilumą. Kaip Europos Sąjungos narė, Rumunija planuoja įvykdžiusi Mastrichto kriterijus įsilieti į euro zoną.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Rumunijos nacionalinis bankas (senasis pastatas Lipscani g.)

Rumunijos nacionalinis bankas yra pasaulio 16-asis seniausias bankas, įkurtas 1850 m. Pradinis kapitalas sudarė 30 mln. lėjų, iš kurių 10 mln. priklausė valstybei.

Pirmieji popieriniai pinigai Rumunijoje pasirodė 1853 m. – 10 dukatų kupiūras išleido Nacionalinis revoliucinis komitetas. 1852 m. įkurtas Moldovos bankas 1856 m. rugsėjo 1 d. išleido Moldovos banko bilietus, kurių nominalai buvo dviem kalbomis: rumunų (lėjomis) ir prancūzų (piastrais). 1877 m. išleisti dviejų pavyzdžių „hipotekiniai bilietai“ – Finansų ministerijos ir Rumunijos nacionalinio banko (nors bankas buvo įsteigtas tik 1880 m.).

Gresiant Centrinių valstybių sąjungos invazijai, 1916 m. lapkričio 14 d. Nacionalinis bankas su Rusijos kariuomenės pagalba išsikėlė į Jasus, vėliau jo turtas buvo išvežtas saugoti į Maskvą. Banką Bukarešte lapkričio 15 d. užgrobė Vokietijos okupacinė valdžia. Rusijoje atsidūręs ir jos vyriausybės garantijas gavęs banko turtas nebebuvo grąžintas atgal, išskyrus Pietroasele lobio vertybes (dabar jos eksponuojamos Nacionaliniame muziejuje), banko numizmatinę kolekciją, kai kuriuos paveikslus ir archyvus. Rumunijos vyriausybė, Nacionalinis bankas, kaip ir kitos centrinės valdžios institucijos, buvo perkeltos atgal į sostinę 1918 m. gruodžio 1 d.

Bankas po 1924 m. buvo reorganizuotas: įstatymas suteikė jam banknotų emisijos teises sekantiems 30-čiai metų, padidino kapitalo dalį nuo 30 iki 100 mln. lėjų, be to, valstybė sugrįžo į akcininkų tarpą. Didžiosios depresijos metais, 19291933 m., bankas teikė paskolas, dėdamas pastangas subalansuoti valstybės biudžetą per ateinančius kelerius metus. Banko įgaliojimai ir vaidmuo finansų srityje nuolat augo, buvo kontroliuojama šalies bankų veikla, užsienio valiutos apyvarta, planuojama finansų ir pinigų politika.

Po to, kai komunistinis režimas užgrobė valdžią (1945 m. kovo 6 d.), bankai perėjo į valstybės nuosavybę dviem etapais: pirma, komunistų partijos nariai lapkričio 28 d. buvo įtraukti į Nacionalinio banko valdybą, antra, kiti bankai ir kredito įstaigos, išskyrus Taupomąjį banką, 1948 m. rugpjūčio 11 d. buvo likviduoti.

1990 m. Nacionalinis bankas atnaujino savo veiklą, vykdytą iki 1946 m.

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Bankas užima tris pastatus istoriniame Bukarešto centre. Pagrindinis banko biuras įsikūręs įspūdingos architektūros statinyje su vaizdu į Lipscani gatvę. Tai Rumunijoje saugomas istorijos ir meno paveldo objektas su visuomenei prieinamais vertingais bibliotekos ir archyvų rinkiniais. Jį vietoje buvusio viešbučio pastatė Valakijos princas Şerban Cantacuzino (16781688 m.).

Architektai Cassien Bernard ir Albert Galleron 1882 m. ėmėsi projektuoti naująjį Nacionalinio banko statinį. Vėlyvojo XIX a. eklektinio stiliaus su neoklasicistiniais elementais rūmai pastatyti 18841890 m.

Naujajam rūmų priestatui su fasadu į Doamnei gatve kertinis akmuo padėtas 1937 m. Pastatytas Antrojo pasaulinio karo metais, 19441942 m., vadovaujant architektams Radu Dudescu ir N. Creţoiu. Pastatui būdingas tarpukario neoklasicistinis stilius, įtakotas racionalistinių architektūrinių elementų: įspūdingi monumentalūs granitiniai laiptai, fasadą formuojančios didžiulės korintinės kolonos, erdvios, baltu marmuru dekoruotos salės.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]