Europos investicijų bankas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Europos investicijų bankas (Liuksemburgas)

Europos investicijų bankasbankas ir nepriklausoma ES institucija. Jis teikia paskolas ir garantijas investiciniams projektams. Pagrindinis EIB uždavinys – ekonomiškai silpnesnių rajonų plėtros parėmimas. Teikiant finansavimą daugiausiai dėmesio skiriama smulkų ir vidutinių įmonių projektams. Bankui suteiktas aukščiausias kredito reitingas (AAA).

Įkūrimo istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Įkurtas 1958 m. sausio 1 d. vadovaujantis Romos sutarties nuostatomis. Bankas įsikūręs Liuksemburge, kur dirba aukštos kvalifikacijos darbuotojai iš visų ES valstybių. ES valstybės narės yra banko akcininkės. Banko įstatinį kapitalą formuoja visos valstybės narės. Vienai valstybei narei tenkanti kapitalo dalis priklauso nuo ekonominio konkrečios valstybės svorio Europos Sąjungoje.

Valdymas[taisyti | redaguoti kodą]

Europos investicijų bankui vadovauja valdytojų taryba, direktorių taryba, valdymo komitetas ir audito komitetas.

  • Valdytojų taryba nustato bendrąsias skolinimo politikos gaires, tvirtina balansą ir metinę ataskaitą, įpareigoja banką finansuoti už ES ribų vykdomus projektus ir priima sprendimus dėl kapitalo didinimo.
  • Direktorių valdyba užtikrina, kad bankas būtų valdomas atsižvelgiant į jam priskirtus uždavinius. Tvirtina skolinimo ir skolinimosi operacijas.
  • Valdymo komitetas atlieka kasdienę banko valdymo priežiūrą ir užtikrina, kad būtų tinkamai vykdomi direktorių valdybos sprendimai, ypač dėl kapitalo surinkimo ir paskolų teikimo.
  • Audito komitetas remdamasis tarptautinių audito institucijų ir nepriklausomų auditorių darbu, tikrina, ar teisingai atliekami banko operacijos ir teisingai tvarkomi apskaitos dokumentai. Komitetas bendradarbiauja su kt. EU institucija - Audito Rūmais.

Europos investicinio banko veikla Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Nuo 2004 m. Lietuva yra EIB nare. Lietuva turi savo atstovą banko direktorių taryboje. Iš banko gautos paskolos panaudotos Vilniaus oro uosto modernizavimo projektui - 10 mln. EUR, "Via Baltika" statybos ir rekonstravimo darbų projektas - 20 mln. EUR, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto plėtros projektas - 14 mln.EUR.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Oficiali svetainė