Kazimieras Kristupas Daukša
| Kazimieras Kristupas Daukša | |
|---|---|
| Gimė | 1795 m. Neciūnuose |
| Tautybė | Lietuvis |
| Vaikai | Adomas, Edvardas, Vladislovas, Emilija |
| Veikla | Pedagogas |
Kazimieras Kristupas Daukša (1795 m. Neciūnai, Papilio valsčius – 1865 m. kovo 14 d. Biržai) – Lietuvos kalbininkas, mokytojas.
Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Sūnus Edvardas Jokūbas Daukša. 1819–1824 m. mokėsi apskrities mokykloje Kėdainiuose, vėliau mokytojavo joje, nuo 1830 m. Biržų evangelikų reformatų mokykloje.
1836–1844 m. parašė apie 11 000 žodžių lietuvių–lenkų kalbų žodyną, kurio 3/4 rankraščio išlikę Poznanės universiteto bibliotekoje. Tekstas daug kur paryškintas ir šiek tiek keistas sūnaus Edvardo Jokūbo. Žodžių rinko ir iš Biblijos, K. Sirvydo žodyno, S. Daukanto raštų. Žinoma jo lietuvių kalbos gramatika „Trumpa kalbomokslė liežuvio lietuviško“. Jos išlikę tik lietuviškas ir lenkiškas rankraštiniai nuorašai, po 1856 m. rašyti sūnaus Edvardo Jokūbo, saugomi Vilniaus universiteto bibliotekoje. Po S. Daukanto „Prasmos“ (1837 m.) tai antroji žinoma lietuviškai rašyta lietuvių kalbos gramatika. Rašė Biržų (rytų aukštaičių panevėžiškių) šnektos pagrindu, bandė ją norminti. Buvo susikūręs unikalią rašybą, ją tobulino, pvz., garsą š iš pradžių žymėjo raide c (rackiti raškyti), paskui s (sirdis širdis), dar vėliau š (šukštus šiukštus).[1][2]
Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Giedrius Subačius. Kazimiero Kristupo Daukšos žodynas, Baltistica, 1992 m. 1.27.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Giedrius Subačius. Kazimieras Kristupas Daukša. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 531 psl.
- ↑ „Algirdas Butkevičius. Apie poetą, sukilėlį, Sibiro tremtinį – Edvardą Daukšą“. bernardinai.lt. 2013-02-12. Nuoroda tikrinta 2016-06-20.