Jonas iš Lietuvos kunigaikščių

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas iš Lietuvos kunigaikščių
John from Lithuanian Dukes.PNG
Gimė: 1499 m. sausio 8 d.
Krokuva
Mirė: 1538 m. vasario 18 d. (39 metai)
Poznanė
Tėvai: Žygimantas Senasis
Kotryna Ochstat Telničanka
Veikla: Vilniaus vyskupas
išrinktas 1519 m. rugpjūčio 23 d.
Poznanės vyskupas
paskirtas 1536 m. kovo 15 d.
Alma mater: Bolonijos universitetas

Jonas iš Lietuvos kunigaikščių (lenk. Jan z Książąt Litewskich, vok. Jan Ochstat, pranc. Jan de Thelnicz, dar Jonas II Žygimantaitis, 1499 m. sausio 8 d., Krokuva ? – 1538 m. vasario 18 d. Poznanė, palaidotas Vilniaus arkikatedros Vyskupų koplyčios kriptoje) – Vilniaus ir Poznanės vyskupas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Žygimanto Senojo ir Kotrynos Ochstat Telničankos nesantuokinis sūnus. Mokėsi Krokuvoje, Budoje (dab. Budapeštas) ir Glogove. 15121516 m. Bolonijos universitete studijavo Romos ir kanonų teisę. Apie 1514 m. Žygimantas Senasis suteikė jam titulą iš Lietuvos kunigaikščių.

Nuo 1516 m. Poznanės kanauninkas, apie 15181519 m. karaliaus sekretorius. 1519 m. Žygimantas Senasis jį nominavo Vilniaus vyskupu, popiežius Leonas X nominaciją patvirtino 1522 m., bet konsekruotas tik 1531 m. 15201521 m. sušaukė pirmąjį Vilniaus vyskupijos sinodą. Sudarė naują Vilniaus katedros kapitulos statutą (patvirtintas 1520 m.), kuriuo reglamentavo kapitulos teises ir laisves, kapitulos ir vyskupo bei kapitulos narių tarpusavio santykius, taip pat nurodė kovoti su liuteronybe. 1522 m. kapituloje įsteigė scholastikos ir kantoriaus prelatūras, kurios atiteko jam palankiems asmenims. 1523 m. įsteigė prelato scholastiko ir kantoriaus pareigybes, kurios turėjo būti susijusios su prie bažnyčios veikiančia mokykla. 15271528 m. Vilniuje sušaukė antrąjį vyskupijos sinodą, kuriame buvo svarstomi dvasininkų drausmės, kanoniško pamaldų atlikimo ir mokyklų klausimai, nutarta, kad prie visų bažnyčių klebonai turi išlaikyti mokyklas. Kadangi iš Vokietijos plito reformacijos idėjos, uždrausta priimti mokytojais vokiečius.

Žygimantas Senasis 1524 m. jam skyrė Šiaulių, 1525 m. Žitomyro, 1529 m. Kremeneco dvarus. 1526 m. Šiauliuose pastatė Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčią, įkūrė parapiją, kurią pavadino savo vardu – Joniškiu. 1529 m. spalio 18 d. Vilniaus katedroje vainikavo savo brolį Žygimantą Augustą Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu. 1536 m. fundavo Gervėčių Švč. Trejybės bažnyčią. Karalienės Bonos pastangomis 1536 m. kovo 15 d. popiežius Paulius III jį perkėlė į Poznanę, čia ir mirė.

Per visą jo vyskupavimo laikotarpį Vilniuje pastatyta daugiau kaip 30 bažnyčių ir įsteigta parapijų. Po 1530 m. gaisro atstatė Vilniaus katedrą, jos Vyskupų koplyčią. Rūpinosi Vilniaus architektūra. Rėmė Lietuvos didikų pastangas siekti valstybės savarankiškumo, siūlė Žygimantui Senajam atsiimti Vytautui priklausiusią karūną ir Lietuvą paversti paveldima karalyste.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 760 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Genealogija

Romos katalikų bažnyčios titulai
Prieš tai:
Vaitiekus Radvila
BishopCoA PioM.svg
Vilniaus vyskupas

15191536
Po to:
Povilas Alšėniškis