Pilkoji kurapka
Kitos reikšmės – Kurapka.
| Perdix perdix | ||||||||||||||||||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
.jpg) Pilkoji kurapka | ||||||||||||||||||
| Apsaugos būklė | ||||||||||||||||||
 Nekeliantys susirūpinimo (IUCN 3.1), [1] | ||||||||||||||||||
| Mokslinė klasifikacija | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Binomas | ||||||||||||||||||
| Perdix perdix Linnaeus, 1758 | ||||||||||||||||||
| Sinonimai | ||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||
| Paplitimas | ||||||||||||||||||
 Pilkųjų kurapkų apytikslis paplitimo arealas pasaulyje:
|
Pilkoji kurapka, tradiciškai kurapka,[2] laukinė vištelė, čerekšlė[3] (Perdix perdix) – vištinių paukščių (Galliformes) būrio, fazaninių (Phasianidae) šeimos paukščių rūšis.
Išskiriami 8 porūšiai.
Pilkųjų kurapkų kūnas pilkšvai rusvos spalvos. Patinas išmargintas smulkiais rudais skersiniais dryžiais. Krūtinė su tamsiai ruda pasagos formos dėme.
Pilkųjų kurapkų kūno ilgis 30–33 cm, svoris 390–500 g, atstumas tarp išskleistų abiejų sparnų galų 53–56 cm.
Jos nuo žemės pakyla su triukšmu, bet skrenda greitai ir tiesiai. Didesnę metų dalį laikosi būriais.
Gyvena dirbamuose laukuose, kur gausu krūmų. Lizdą suka ant žemės tarp žolių. Gegužės mėn. deda 12-24 pilkšvai balsvos spalvos kiaušinių. Peri 24 dienas, išveda vieną jauniklių vadą.
Lietuvoje pilkosios kurapkos dažnos, paplitusios visuose rajonuose. Žiemą glaudžiasi arčiau sodybų. Minta augalų sėklomis, grūdais, taip pat lesa želmenis, vabzdžius.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Kurapkos vardas yra slaviškos kilmės, plg. rus. кура - „višta“ + потка – „paukštis“, mat kurapka yra paukštis, panašus į vištą tuo, kad neskraidžioja.[4] Kitas pavadinimas – čerekšlė – turbūt atsirado mėgdžiojant šio paukščio skleidžiamą garsą.[5]
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „IUCN Red List - Perdix perdix“. IUCN Red list. Nuoroda tikrinta 2016-10-01.
- ↑ terminai.vlkk.lt / Pilkoji kurapka
- ↑ lkz.lt / Kurapka | tikrinta 2022-07-24
- ↑ М. Э. Рут. Этимологический словарь русского языка для школьников. – Екатеринбург, 2007. 366 psl. ISBN 978-5-9757-0112-1.
- ↑ Lietuvių kalbos žodynas Archyvuota kopija 2010-03-09 iš Wayback Machine projekto.; tikrinta 2016-08-17
