Pereiti prie turinio

Lietuvos miesteliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Akademijos miestelis Kauno rajone – didžiausias Lietuvos miestelis (2928 gyventojai 2021 m.)

Lietuvos miesteliaiLietuvos gyvenvietės, apibrėžtos LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme kaip „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai“.[1] Tai kaimo vietovės, t. y. jų gyventojai priskiriami kaimo gyventojams. Iš viso 2024 m. Lietuvoje yra 253 miesteliai. Lietuvoje miestelio statusas paprastai suteikiamas atsižvelgiant į istorines aplinkybes, o ne pagal gyventojų skaičių. Dauguma miestelių turi savo herbus.

Praeityje miesteliai sudarė tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo, turėjo specifinių lengvatų. Po II pasaulinio karo teisiškai miesteliai nebesiskiria nuo kaimų, o šnekamojoje kalboje termino vartojimas tapo lakus – tai gali būti ir miesto statusą turinti gyvenvietė (pvz., Troškūnai), ir kaimas (pvz., Pivašiūnai, Salakas), be to, kai kurie nominalūs miesteliai dėl savo mažumo gali būti vadinami kaimais (pvz., Žemoji Panemunė, Palėvenė). Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų tapo panašūs į miestelius – savo žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigomis.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos miesteliai pagal dydį (2021 m. gyventojų surašymo duomenys):[2]

  1. Akademija – 2928
  2. Jašiūnai – 2383
  3. Pilviškiai – 1992
  4. Rukla – 1987
  5. Viečiūnai – 1788
  6. Kairiai – 1729
  7. Baisogala – 1694
  8. Rumšiškės – 1664
  9. Vėžaičiai – 1573
  10. Maišiagala – 1562
  11. Juodupė – 1549
  12. Kvėdarna – 1548
  13. Babtai – 1486
  14. Leipalingis – 1469
  15. Viduklė – 1425
  16. Mickūnai – 1420
  17. Kulautuva – 1393
  18. Krekenava – 1375
  19. Tirkšliai – 1357
  20. Švėkšna – 1334
  21. Lukšiai – 1243
  22. Lapės – 1206
  23. Darbėnai – 1203
  24. Balbieriškis – 1195
  25. Karmėlava – 1195
  26. Gruzdžiai – 1187
  27. Rusnė – 1131
  28. Josvainiai – 1122
  29. Žemaičių Naumiestis – 1087
  30. Dovilai – 1077
  31. Tryškiai – 1060
  32. Kretingalė – 1047
  33. Kužiai – 1033
  34. Veiveriai – 1027
  35. Merkinė – 963
  36. Mosėdis – 916
  37. Aukštadvaris – 861
  38. Meškuičiai – 856
  39. Liudvinavas – 843
  40. Papilė – 827
  41. Naujamiestis – 792
  42. Igliauka – 774
  43. Alanta – 773
  44. Griškabūdis – 769
  45. Šumskas – 765
  46. Kartena – 763
  47. Lekėčiai – 751
  48. Alsėdžiai – 749
  49. Šėta – 741
  50. Butrimonys – 739
  51. Girkalnis – 739
  52. Kačerginė – 739
  53. Vandžiogala – 736
  54. Žeimiai – 734
  55. Laukuva – 733
  56. Rozalimas – 714
  57. Ylakiai – 713
  58. Plateliai – 713
  59. Žeimelis – 709
  60. Skaistgirys – 701
  61. Seirijai – 679
  62. Vainutas – 674
  63. Klovainiai – 673
  64. Svėdasai – 667
  65. Pumpėnai – 661
  66. Krakės – 649
  67. Dotnuva – 643
  68. Nemakščiai – 639
  69. Saločiai – 638
  70. Bezdonys – 636
  71. Užpaliai – 630
  72. Viešvilė – 623
  73. Endriejavas – 614
  74. Pajūris – 614
  75. Veiviržėnai – 613
  76. Žemaičių Kalvarija – 598
  77. Akademija – 587
  78. Dieveniškės – 578
  79. Šiaulėnai – 575
  80. Pakuonis – 574
  81. Kaltinėnai – 572
  82. Čekiškė – 559
  83. Miežiškiai – 559
  84. Adutiškis – 558
  85. Giedraičiai – 553
  86. Kražiai – 553
  87. Kamajai – 548
  88. Veliuona – 546
  89. Pušalotas – 538
  90. Žasliai – 536
  91. Šiluva – 530
  92. Sasnava – 529
  93. Kuliai – 526
  94. Vilkyškiai – 524
  95. Kintai – 523
  96. Semeliškės – 516
  97. Šeštokai – 516
  98. Eigirdžiai – 513
  99. Grinkiškis – 513
  100. Lenkimai – 513
  101. Kruonis – 499
  102. Nevarėnai – 494
  103. Plikiai – 493
  104. Tverai – 490
  105. Vyžuonos – 490
  106. Šaukėnai – 486
  107. Luokė – 482
  108. Kapčiamiestis – 478
  109. Turgeliai – 475
  110. Kruopiai – 465
  111. Deltuva – 464
  112. Seredžius – 461
  113. Vadokliai – 460
  114. Smilgiai – 459
  115. Nemunėlio Radviliškis – 458
  116. Vepriai – 458
  117. Vaškai – 455
  118. Sintautai – 453
  119. Lygumai – 442
  120. Salakas – 432
  121. Sidabravas – 426
  122. Žygaičiai – 426
  123. Barstyčiai – 424
  124. Žarėnai – 424
  125. Onuškis – 421
  126. Gudžiūnai – 420
  127. Pagramantis – 412
  128. Betygala – 406
  129. Šunskai – 402
  130. Raguva – 400
  131. Krinčinas – 397
  132. Siesikai – 397
  133. Lioliai – 396
  134. Katyčiai – 395
  135. Pociūnėliai – 393
  136. Kuktiškės – 391
  137. Raudonė – 391
  138. Judrėnai – 388
  139. Tauragnai – 384
  140. Laižuva – 375
  141. Eržvilkas – 372
  142. Vidiškiai – 370
  143. Kriukai – 366
  144. Musninkai – 366
  145. Želva – 364
  146. Židikai – 364
  147. Šaukotas – 363
  148. Bartninkai – 362
  149. Leliūnai – 362
  150. Šimonys – 358
  151. Gardamas – 356
  152. Jūrė – 355
  153. Barzdai – 354
  154. Jūžintai – 349
  155. Vadžgirys – 349
  156. Upyna – 343
  157. Keturvalakiai – 341
  158. Krokialaukis – 340
  159. Debeikiai – 334
  160. Kurkliai – 330
  161. Kalnujai – 329
  162. Pagiriai – 326
  163. Daujėnai – 325
  164. Gaurė – 325
  165. Panoteriai – 321
  166. Skapiškis – 321
  167. Šakyna – 319
  168. Papilys – 309
  169. Vištytis – 304
  170. Bazilionai – 302
  171. Zapyškis – 302
  172. Surviliškis – 299
  173. Pikeliai – 296
  174. Taujėnai – 289
  175. Sudeikiai – 288
  176. Žaiginys – 281
  177. Gražiškiai – 275
  178. Palonai – 274
  179. Daugailiai – 270
  180. Geležiai – 270
  181. Teneniai – 270
  182. Gudeliai – 262
  183. Šventežeris – 262
  184. Saldutiškis – 261
  185. Lyduokiai – 256
  186. Pavandenė – 254
  187. Pašušvys – 252
  188. Alizava – 247
  189. Viešintos – 246
  190. Gelvonai – 245
  191. Joniškis – 245
  192. Krosna – 244
  193. Janapolė – 243
  194. Pašvitinys – 239
  195. Balninkai – 238
  196. Kernavė – 238
  197. Daukšiai – 235
  198. Salamiestis – 231
  199. Nerimdaičiai – 228
  200. Karklėnai – 221
  201. Antalieptė – 220
  202. Kurtuvėnai – 216
  203. Kriūkai – 214
  204. Šilai – 213
  205. Valkininkai – 213
  206. Turmantas – 209
  207. Tyruliai – 207
  208. Krikliniai – 205
  209. Batakiai – 204
  210. Skiemonys – 204
  211. Pernarava – 197
  212. Rudamina – 197
  213. Panemunis – 196
  214. Mielagėnai – 191
  215. Kaltanėnai – 190
  216. Šimkaičiai – 190
  217. Andrioniškis – 185
  218. Žemaitkiemis – 185
  219. Antašava – 184
  220. Pabaiskas – 184
  221. Rimšė – 184
  222. Panemunėlis – 183
  223. Dubingiai – 180
  224. Pabiržė – 179
  225. Tverečius – 169
  226. Žvingiai – 168
  227. Žalpiai – 167
  228. Duokiškis – 163
  229. Kupreliškis – 157
  230. Ubiškė – 157
  231. Vadaktai – 153
  232. Surdegis – 148
  233. Bagaslaviškis – 147
  234. Nemunaitis – 145
  235. Suvainiškis – 142
  236. Šešuoliai – 142
  237. Leckava – 140
  238. Čedasai – 139
  239. Stakiai – 139
  240. Žvirgždaičiai – 132
  241. Igliškėliai – 129
  242. Salos – 128
  243. Zibalai – 128
  244. Traupis – 121
  245. Lauko Soda – 117
  246. Pašilė – 117
  247. Subačius – 113
  248. Truskava – 92
  249. Gadūnavas – 88
  250. Lyduvėnai – 71
  251. Palėvenė – 63
  252. Žemoji Panemunė – 58
  253. Labanoras – 43

Bendrieji duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450 gyventojų, 1923 m. – 241 miesteliai.[3] 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku kai kurie miesteliai priskirti miesto tipo gyvenvietėms (Birštonas, Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Nida ir Preila), visi kiti – kaimo tipo. 1950 m. kai kurie jų tapo naujų rajonų centrais ir iki 1979 m. apie 30 jų gavo miesto teises, apie 20 – miesto tipo gyvenvietės. 1959 m. buvo 248 miesteliai, 1974 m. – 235.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1923 m. buvo 274 miesteliai. Iki 1985 m. 54 iš jų tapo miestais, 7 – miesto tipo gyvenvietėmis, 5 – miestų dalimis, 46 – kaimais. Tuo pat metu miesteliais tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Taip 1985 m. Lietuvoje buvo 235 miesteliai[4] – neįskaitant naujųjų sovietinių miestelių, kadangi sovietmečiu miesteliais buvo nominaliai vadintos ir kai kurios greta miestų įsikūrusios gyvenvietės bendravardės gyvenvietės, po Nepriklausomybės atgavimo tapusios kaimais arba prijungtos prie didesniųjų gyvenviečių.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, XX a. pabaigoje miestelių pokyčiai vyko jiems priskiriant kai kurias miesto ir kaimo tipo gyvenvietes. Po 2000 m. pokyčiai įvyko nedideli – miesteliais tapo 3 buvęs miestai (Juodupė, Kulautuva, Tyruliai) ir 5 kaimai (Jūrė, Kalnujai, Salakas, Turgeliai, Viečiūnai).

Metai Skaičius Pokyčiai
↓ Miesto vietovės, tapusios miesteliais ↑ Kaimo vietovės, tapusios miesteliais – Gyvenvietės, netekusios miestelio statuso
19591970 m. 251 → 243 7 kaimai – Lauko Soda, Lekėčiai, Rudamina (Vilnius), Stakliškės, Teneniai, Vaiguva, Zibalai, 2 viensėdžiai – Plutiškės, Šeduva (viensėdis), 3 naujos vietovės – Krekenava (miestelis), Rumšiškės II, Varėna (miestelis) 20 – Antazavė, Aukštasis Pavilnys, Aviliai, Bazilionai, Daukšiai, Jeruzalė, Kiaukliai, Meškuičiai, Pabiržė, Pakalninkai, Paneriai, Pašilė, Paupys, Plaškiai, Požerė, Raudėnai, Salakas, Vadaktai, Varsėdžiai, Žemasis Pavilnys
19701972 m. 243 → 235 3 kaimai – Bazilionai, Meškuičiai, Vadaktai 11 – Alovė, Krekenava, Paberžė, Plutiškės, Rudamina, Rumšiškės II, Stakliškės, Šeduva, Šventoji (miestelis), Teneniai, Vaiguva
19721976 m. 235 1 kaimas – Teneniai 1 – Naujas Adutiškis
19761979 m. 235 → 245 10 kaimų – Kolūkiečiai, Krekenava (miestelis), Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Rudamina, Stakliškės, Šalčininkai (miestelis), Upyna (Telšiai), Vilkija (miestelis)
19791989 m. 245 → 242 1 kaimas – Vaiguva, 1 tarybinio ūkio gyvenvietė – Pakruojis (miestelis) 5 – Butrimonys, Krekenava (miestelis), Stakiai, Varėna (miestelis), Vilkija (miestelis)
19892001 m. 242 → 244 2 miestai – Dotnuva, Rusnė, 5 miesto tipo gyvenvietės – Balbieriškis, Kačerginė, Naujamiestis, Turmantas Žemaičių Naumiestis 4 kaimai – Antalieptė, Butrimonys, Rukla, Stakiai, 1 gyvenvietė – Akademija, 1 nauja vietovė – Pabiržė 11 – Kolūkiečiai, Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Pajūralis, Pakruojis (miestelis), Rudamina, Stakliškės, Upyna, Šalčininkai (miestelis), Vaiguva
20012011 m. 244 → 249 3 miestai – Kulautuva, Tyruliai, Juodupė 1 kaimas – Salakas, 1 gel. stoties gyvenvietė – Jūrė
20112021 m. 249 → 252 2 kaimai – Kalnujai, Turgeliai, Viečiūnai
2021 m. 252 Adutiškis, Akademija (Kaunas), Akademija (Kėdainiai), Alanta, Alizava, Alsėdžiai, Andrioniškis, Antalieptė, Antašava, Aukštadvaris, Babtai, Bagaslaviškis, Baisogala, Balbieriškis, Balninkai, Barstyčiai, Bartninkai, Barzdai, Batakiai, Bazilionai, Betygala, Bezdonys, Butrimonys, Čedasai, Čekiškė, Darbėnai, Daugailiai, Daujėnai, Daukšiai, Debeikiai, Deltuva, Dieveniškės, Dotnuva, Dovilai, Dubingiai, Duokiškis, Eigirdžiai, Endriejavas, Eržvilkas, Gadūnavas, Gardamas, Gaurė, Geležiai, Gelvonai, Giedraičiai, Girkalnis, Gražiškiai, Grinkiškis, Griškabūdis, Gruzdžiai, Gudeliai, Gudžiūnai, Igliškėliai, Ylakiai, Janapolė, Jašiūnai, Joniškis, Josvainiai, Judrėnai, Juodupė, Jūrė, Jūžintai, Kačerginė, Kairiai, Kalnujai, Kaltanėnai, Kaltinėnai, Kamajai, Kapčiamiestis, Karklėnai, Karmėlava, Kartena, Katyčiai, Kernavė, Keturvalakiai, Kintai, Klovainiai, Krakės, Kražiai, Krekenava, Kretingalė, Krikliniai, Krinčinas, Kriukai, Kriūkai, Krokialaukis, Krosna, Kruonis, Kruopiai, Kuktiškės, Kulautuva, Kuliai, Kupreliškis, Kurkliai, Kurtuvėnai, Kužiai, Kvėdarna, Labanoras, Laižuva, Lapės, Lauko Soda, Laukuva, Leckava, Leipalingis, Lekėčiai, Leliūnai, Lenkimai, Lyduokiai, Lyduvėnai, Lygumai, Lioliai, Liudvinavas, Lukšiai, Luokė, Maišiagala, Merkinė, Meškuičiai, Mickūnai, Mielagėnai, Miežiškiai, Mosėdis, Musninkai, Naujamiestis, Nemakščiai, Nemunaitis, Nemunėlio Radviliškis, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Onuškis, Pabaiskas, Pabiržė, Pagiriai, Pagramantis, Pajūris, Pakuonis, Palėvenė, Palonai, Panemunėlis, Panemunis, Panoteriai, Papilė, Papilys, Pašilė, Pašušvys, Pašvitinys, Pavandenė, Pernarava, Pikeliai, Pilviškiai, Plateliai, Plikiai, Pociūnėliai, Pumpėnai, Pušalotas, Raguva, Raudonė, Rimšė, Rozalimas, Rudamina, Rukla, Rumšiškės, Rusnė, Salakas, Salamiestis, Saldutiškis, Saločiai, Salos, Sasnava, Seirijai, Semeliškės, Seredžius, Sidabravas, Siesikai, Sintautai, Skaistgirys, Skapiškis, Skiemonys, Smilgiai, Stakiai, Subačius, Sudeikiai, Surdegis, Surviliškis, Suvainiškis, Svėdasai, Šakyna, Šaukėnai, Šaukotas, Šeštokai, Šešuoliai, Šėta, Šiaulėnai, Šilai, Šiluva, Šimkaičiai, Šimonys, Šumskas, Šunskai, Švėkšna, Šventežeris, Taujėnai, Tauragnai, Teneniai, Tirkšliai, Tyruliai, Traupis, Truskava, Tryškiai, Turgeliai, Turmantas, Tverai, Tverečius, Ubiškė, Upyna, Užpaliai, Vadaktai, Vadokliai, Vadžgirys, Vainutas, Valkininkai, Vandžiogala, Vaškai, Veiveriai, Veiviržėnai, Veliuona, Vepriai, Vėžaičiai, Vidiškiai, Viduklė, Viečiūnai, Viešintos, Viešvilė, Vilkyškiai, Vištytis, Vyžuonos, Zapyškis, Zibalai, Žaiginys, Žalpiai, Žarėnai, Žasliai, Žeimelis, Žeimiai, Želva, Žemaičių Kalvarija, Žemaičių Naumiestis, Žemaitkiemis, Žemoji Panemunė, Židikai, Žygaičiai, Žvingiai, Žvirgždaičiai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Valkininkai
Gruzdžiai
Labanoras

XIV a. pabaigoje miesto pobūdžio gyvenvietės diferencijavosi pagal funkcijas ir dydį į miestus ir miestelius. Pirmąkart terminas paminėtas 1387 m., taip pavadinti Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia. 1496 m. suteikta pirmoji miestelio įvardijimą atitinkanti privilegija (Krekenava), kurių daugiau buvo teikiama po 15531557 m. Valakų reformos. Valdovas ir didikai buvo suinteresuoti miestelių prekyba ir pajamomis, todėl miestelių tinklas plėtėsi gana tolygiai. Naujų miestelių, kaip ir miestų, tuo metu buvo įsteigta per karus su Vokiečių ir Livonijos ordinais nukentėjusioje Užnemunėje ir Šiaurės Lietuvoje. Vien XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje dab. Lietuvos teritorijoje miestelių steigimo ir prekybos privilegijos suteiktos daugiau kaip 30 gyvenviečų. [5]

Iš pradžių miesteliai kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.

Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas vaitas. Miestelio pirkliai, daugiausia žydai, ir amatininkai mokėjo feodalui činšą, žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) lažo, atlikti talkų ir pastočių prievoles. XVII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo apie 800 miestelių. Jie labai nukentėjo per XVII a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karus su Rusija ir Švedija ir 17001721 m. Šiaurės karą. Atkuriant miestelius buvo pakartotinai teikiamos privilegijos ir papildomos lengvatos.

17911792 m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač Užnemunėje ir Žemaitijoje kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. Ketverių metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė miesto teises, tačiau Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, ir panaikinus daugelio miestų savivaldą, miestelių padaugėjo. Jų funkcijos beveik nepakito. Kai kurių miestelių gyventojai (Maišiagala, Nemunaitis, Valkininkai, Vilkija) kovojo dėl platesnės savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.

XIX a. antroje pusėje prie magistralinių kelių buv. gyvenvietės daug kur tapo miesteliais ir nustelbė netoliese buvusius senuosius prekybos ir amatų centrus (Subačius). Juose sparčiau plito smulkioji pramonė (lentpjūvės, malūnai, plytinės, spirito varyklos ir kitos įmonės), gausėjo amatininkų. Vietinės valdžios institucijos nuolat tikrino, ar miesteliais vadinamos gyvenvietės atitinka nustatytus kriterijus ir ar gali būti taip įvardijamos. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. 1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis daugiau kaip 500 gyventojų. Kai kurios taip vadintos gyvenvietės, neleidžiant joms kurtis žydams, buvo mažesnės.

Po I pasaulinio karo augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo 1897 iki 1940 m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su daugiau kaip 3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių valsčiaus teises, kategorijai. 1923 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 274 miesteliai, 1940 m. – 253, iš kurių iki 1985 m. 54 tapo miestais, 7 miesto tipo gyvenvietėmis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai.

TSRS okupacijos metais nuo 1950 m. dalis miestelių tapo rajonų centrais ir gavo miesto teises, dauguma kitų virto kolūkių ir tarybinių ūkių centrinė gyvenvietėmis. Jų skirtumus naujų nuo žemės ūkio gyvenviečių daugiausia lėmė senasis paveldas – sudėtingesnis ir raiškesnis gatvių tinklas, išlikusios turgaus aikštės, bažnyčios. Nuo 1967 m. pagal Lietuvos apgyvendinimo sistemą daugumai miestelių, nepatekusių į miestų grupę, skirtos žemės ūkio mikrorajonų – kelių ūkių aptarnavimo centrų funkcijos. Dalis miestelių tapo neplėstinomis gyvenvietėmis. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma miestelių tapo seniūnijų centrais.[6] 2001 m. Lietuvoje buvo 247 miesteliai, 2020 m. – 252 miesteliai. 2024 m. miesteliu tapo Igliauka.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesteliai pagal apskritis ir savivaldybes:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. 1994-07-19, Nr. I-558.
  2. Gyventojų ir būstų surašymai // Teminės lentelės // Gyventojai gyvenamosiose vietovėse – Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt), 2022-12-22 duomenys.
  3. Lietuvos miesteliaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 468 psl.
  4. Lietuvos miesteliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 72
  5. Algimantas MiškinisMiestelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 57 psl.
  6. Miestelis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. // psl. 345

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]