Lietuvos miesteliai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Akademijos miestelis Kauno rajone – didžiausias Lietuvos miestelis (2928 gyventojai 2021 m.)

Lietuvos miesteliaiLietuvos gyvenvietės, apibrėžtos LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme kaip „kompaktiškai užstatytos gyvenamosios vietovės, turinčios nuo 500 iki 3000 gyventojų, kurių daugiau kaip pusė dirbančiųjų dirba pramonėje, verslo bei gamybinės ir socialinės infrastruktūros srityse, taip pat tradiciniai miesteliai“.[1] Tai kaimo vietovės, t. y. jų gyventojai priskiriami kaimo gyventojams. Iš viso Lietuvoje yra 252 miesteliai. Lietuvoje miestelio statusas paprastai suteikiamas atsižvelgiant į istorines aplinkybes, o ne pagal gyventojų skaičių. Dauguma miestelių turi savo herbus.

Praeityje miesteliai sudarė tarpinę grandį tarp miesto ir kaimo, turėjo specifinių lengvatų. Po II pasaulinio karo teisiškai miesteliai nebesiskiria nuo kaimų, o šnekamojoje kalboje termino vartojimas tapo lakus – tai gali būti ir miesto statusą turinti gyvenvietė (pvz., Troškūnai), ir kaimas (pvz., Pivašiūnai, Salakas), be to, kai kurie nominalūs miesteliai dėl savo mažumo gali būti vadinami kaimais (pvz., Žemoji Panemunė, Palėvenė). Senąją savo specifiką miesteliai prarado dėl to, kad sovietmečiu daug kaimų tapo panašūs į miestelius – savo žemės ūkio gyvenviečių tapo plano struktūra, gyventojų skaičiumi, švietimo, kultūros, prekybos, valdymo įstaigomis.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos miesteliai pagal dydį 2021 m.:[2]

  1. Akademija – 2928
  2. Jašiūnai – 2383
  3. Pilviškiai – 1992
  4. Rukla – 1987
  5. Viečiūnai – 1788
  6. Kairiai – 1729
  7. Baisogala – 1694
  8. Rumšiškės – 1664
  9. Vėžaičiai – 1573
  10. Maišiagala – 1562
  11. Juodupė – 1549
  12. Kvėdarna – 1548
  13. Babtai – 1486
  14. Leipalingis – 1469
  15. Viduklė – 1425
  16. Mickūnai – 1420
  17. Kulautuva – 1393
  18. Krekenava – 1375
  19. Tirkšliai – 1357
  20. Švėkšna – 1334
  21. Lukšiai – 1243
  22. Lapės – 1206
  23. Darbėnai – 1203
  24. Balbieriškis – 1195
  25. Karmėlava – 1195
  26. Gruzdžiai – 1187
  27. Rusnė – 1131
  28. Josvainiai – 1122
  29. Žemaičių Naumiestis – 1087
  30. Dovilai – 1077
  31. Tryškiai – 1060
  32. Kretingalė – 1047
  33. Kužiai – 1033
  34. Veiveriai – 1027
  35. Merkinė – 963
  36. Mosėdis – 916
  37. Aukštadvaris – 861
  38. Meškuičiai – 856
  39. Liudvinavas – 843
  40. Papilė – 827
  41. Naujamiestis – 792
  42. Alanta – 773
  43. Griškabūdis – 769
  44. Šumskas – 765
  45. Kartena – 763
  46. Lekėčiai – 751
  47. Alsėdžiai – 749
  48. Šėta – 741
  49. Butrimonys – 739
  50. Girkalnis – 739
  51. Kačerginė – 739
  52. Vandžiogala – 736
  53. Žeimiai – 734
  54. Laukuva – 733
  55. Rozalimas – 714
  56. Ylakiai – 713
  57. Plateliai – 713
  58. Žeimelis – 709
  59. Skaistgirys – 701
  60. Seirijai – 679
  61. Vainutas – 674
  62. Klovainiai – 673
  63. Svėdasai – 667
  64. Pumpėnai – 661
  65. Krakės – 649
  66. Dotnuva – 643
  67. Nemakščiai – 639
  68. Saločiai – 638
  69. Bezdonys – 636
  70. Užpaliai – 630
  71. Viešvilė – 623
  72. Endriejavas – 614
  73. Pajūris – 614
  74. Veiviržėnai – 613
  75. Žemaičių Kalvarija – 598
  76. Akademija – 587
  77. Dieveniškės – 578
  78. Šiaulėnai – 575
  79. Pakuonis – 574
  80. Kaltinėnai – 572
  81. Čekiškė – 559
  82. Miežiškiai – 559
  83. Adutiškis – 558
  84. Giedraičiai – 553
  85. Kražiai – 553
  86. Kamajai – 548
  87. Veliuona – 546
  88. Pušalotas – 538
  89. Žasliai – 536
  90. Šiluva – 530
  91. Sasnava – 529
  92. Kuliai – 526
  93. Vilkyškiai – 524
  94. Kintai – 523
  95. Semeliškės – 516
  96. Šeštokai – 516
  97. Eigirdžiai – 513
  98. Grinkiškis – 513
  99. Lenkimai – 513
  100. Kruonis – 499
  101. Nevarėnai – 494
  102. Plikiai – 493
  103. Tverai – 490
  104. Vyžuonos – 490
  105. Šaukėnai – 486
  106. Luokė – 482
  107. Kapčiamiestis – 478
  108. Turgeliai – 475
  109. Kruopiai – 465
  110. Deltuva – 464
  111. Seredžius – 461
  112. Vadokliai – 460
  113. Smilgiai – 459
  114. Nemunėlio Radviliškis – 458
  115. Vepriai – 458
  116. Vaškai – 455
  117. Sintautai – 453
  118. Lygumai – 442
  119. Salakas – 432
  120. Sidabravas – 426
  121. Žygaičiai – 426
  122. Barstyčiai – 424
  123. Žarėnai – 424
  124. Onuškis – 421
  125. Gudžiūnai – 420
  126. Pagramantis – 412
  127. Betygala – 406
  128. Šunskai – 402
  129. Raguva – 400
  130. Krinčinas – 397
  131. Siesikai – 397
  132. Lioliai – 396
  133. Katyčiai – 395
  134. Pociūnėliai – 393
  135. Kuktiškės – 391
  136. Raudonė – 391
  137. Judrėnai – 388
  138. Tauragnai – 384
  139. Laižuva – 375
  140. Eržvilkas – 372
  141. Vidiškiai – 370
  142. Kriukai – 366
  143. Musninkai – 366
  144. Želva – 364
  145. Židikai – 364
  146. Šaukotas – 363
  147. Bartninkai – 362
  148. Leliūnai – 362
  149. Šimonys – 358
  150. Gardamas – 356
  151. Jūrė – 355
  152. Barzdai – 354
  153. Jūžintai – 349
  154. Vadžgirys – 349
  155. Upyna – 343
  156. Keturvalakiai – 341
  157. Krokialaukis – 340
  158. Debeikiai – 334
  159. Kurkliai – 330
  160. Kalnujai – 329
  161. Pagiriai – 326
  162. Daujėnai – 325
  163. Gaurė – 325
  164. Panoteriai – 321
  165. Skapiškis – 321
  166. Šakyna – 319
  167. Papilys – 309
  168. Vištytis – 304
  169. Bazilionai – 302
  170. Zapyškis – 302
  171. Surviliškis – 299
  172. Pikeliai – 296
  173. Taujėnai – 289
  174. Sudeikiai – 288
  175. Žaiginys – 281
  176. Gražiškiai – 275
  177. Palonai – 274
  178. Daugailiai – 270
  179. Geležiai – 270
  180. Teneniai – 270
  181. Gudeliai – 262
  182. Šventežeris – 262
  183. Saldutiškis – 261
  184. Lyduokiai – 256
  185. Pavandenė – 254
  186. Pašušvys – 252
  187. Alizava – 247
  188. Viešintos – 246
  189. Gelvonai – 245
  190. Joniškis – 245
  191. Krosna – 244
  192. Janapolė – 243
  193. Pašvitinys – 239
  194. Balninkai – 238
  195. Kernavė – 238
  196. Daukšiai – 235
  197. Salamiestis – 231
  198. Nerimdaičiai – 228
  199. Karklėnai – 221
  200. Antalieptė – 220
  201. Kurtuvėnai – 216
  202. Kriūkai – 214
  203. Šilai – 213
  204. Valkininkai – 213
  205. Turmantas – 209
  206. Tyruliai – 207
  207. Krikliniai – 205
  208. Batakiai – 204
  209. Skiemonys – 204
  210. Pernarava – 197
  211. Rudamina – 197
  212. Panemunis – 196
  213. Mielagėnai – 191
  214. Kaltanėnai – 190
  215. Šimkaičiai – 190
  216. Andrioniškis – 185
  217. Žemaitkiemis – 185
  218. Antašava – 184
  219. Pabaiskas – 184
  220. Rimšė – 184
  221. Panemunėlis – 183
  222. Dubingiai – 180
  223. Pabiržė – 179
  224. Tverečius – 169
  225. Žvingiai – 168
  226. Žalpiai – 167
  227. Duokiškis – 163
  228. Kupreliškis – 157
  229. Ubiškė – 157
  230. Vadaktai – 153
  231. Surdegis – 148
  232. Bagaslaviškis – 147
  233. Nemunaitis – 145
  234. Suvainiškis – 142
  235. Šešuoliai – 142
  236. Leckava – 140
  237. Čedasai – 139
  238. Stakiai – 139
  239. Žvirgždaičiai – 132
  240. Igliškėliai – 129
  241. Salos – 128
  242. Zibalai – 128
  243. Traupis – 121
  244. Lauko Soda – 117
  245. Pašilė – 117
  246. Subačius – 113
  247. Truskava – 92
  248. Gadūnavas – 88
  249. Lyduvėnai – 71
  250. Palėvenė – 63
  251. Žemoji Panemunė – 58
  252. Labanoras – 43

Bendrieji duomenys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis >450 gyventojų, 1923 m. – 241 miesteliai.[3] 1946 m. rugpjūčio 3 d. įsaku kai kurie miesteliai priskirti miesto tipo gyvenvietėms (Birštonas, Juodkrantė, Kačerginė, Kulautuva, Likėnai, Nida ir Preila), visi kiti – kaimo tipo. 1950 m. kai kurie jų tapo naujų rajonų centrais ir iki 1979 m. apie 30 jų gavo miesto teises, apie 20 – miesto tipo gyvenvietės. 1959 m. buvo 248 miesteliai, 1974 m. – 235.

Dabartinės Lietuvos teritorijoje 1923 m. buvo 274 miesteliai. Iki 1985 m. 54 iš jų tapo miestais, 7 – miesto tipo gyvenvietėmis, 5 – miestų dalimis, 46 – kaimais. Tuo pat metu miesteliais tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai. Taip 1985 m. Lietuvoje buvo 235 miesteliai[4] – neįskaitant naujųjų sovietinių miestelių, kadangi sovietmečiu miesteliais buvo nominaliai vadintos ir kai kurios greta miestų įsikūrusios gyvenvietės bendravardės gyvenvietės, po Nepriklausomybės atgavimo tapusios kaimais arba prijungtos prie didesniųjų gyvenviečių.

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, XX a. pabaigoje miestelių pokyčiai vyko jiems priskiriant kai kurias miesto ir kaimo tipo gyvenvietes. Po 2000 m. pokyčiai įvyko nedideli – miesteliais tapo 3 buvęs miestai (Juodupė, Kulautuva, Tyruliai) ir 5 kaimai (Jūrė, Kalnujai, Salakas, Turgeliai, Viečiūnai).

Metai Skaičius Pokyčiai
↓ Miesto vietovės, tapusios miesteliais ↑ Kaimo vietovės, tapusios miesteliais – Gyvenvietės, netekusios miestelio statuso
19591970 m. 251 → 243 7 kaimai – Lauko Soda, Lekėčiai, Rudamina (Vilnius), Stakliškės, Teneniai, Vaiguva, Zibalai, 2 viensėdžiai – Plutiškės, Šeduva (viensėdis), 3 naujos vietovės – Krekenava (miestelis), Rumšiškės II, Varėna (miestelis) 20 – Antazavė, Aukštasis Pavilnys, Aviliai, Bazilionai, Daukšiai, Jeruzalė, Kiaukliai, Meškuičiai, Pabiržė, Pakalninkai, Paneriai, Pašilė, Paupys, Plaškiai, Požerė, Raudėnai, Salakas, Vadaktai, Varsėdžiai, Žemasis Pavilnys
19701972 m. 243 → 235 3 kaimai – Bazilionai, Meškuičiai, Vadaktai 11 – Alovė, Krekenava, Paberžė, Plutiškės, Rudamina, Rumšiškės II, Stakliškės, Šeduva, Šventoji (miestelis), Teneniai, Vaiguva
19721976 m. 235 1 kaimas – Teneniai 1 – Naujas Adutiškis
19761979 m. 235 → 245 10 kaimų – Kolūkiečiai, Krekenava (miestelis), Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Rudamina, Stakliškės, Šalčininkai (miestelis), Upyna (Telšiai), Vilkija (miestelis)
19791989 m. 245 → 242 1 kaimas – Vaiguva, 1 tarybinio ūkio gyvenvietė – Pakruojis (miestelis) 5 – Butrimonys, Krekenava (miestelis), Stakiai, Varėna (miestelis), Vilkija (miestelis)
19892001 m. 242 → 244 2 miestai – Dotnuva, Rusnė, 5 miesto tipo gyvenvietės – Balbieriškis, Kačerginė, Naujamiestis, Turmantas Žemaičių Naumiestis 4 kaimai – Antalieptė, Butrimonys, Rukla, Stakiai, 1 gyvenvietė – Akademija, 1 nauja vietovė – Pabiržė 11 – Kolūkiečiai, Kuršėnai (miestelis), Obeliai (miestelis), Paberžė, Pajūralis, Pakruojis (miestelis), Rudamina, Stakliškės, Upyna, Šalčininkai (miestelis), Vaiguva
20012011 m. 244 → 249 3 miestai – Kulautuva, Tyruliai, Juodupė 1 kaimas – Salakas, 1 gel. stoties gyvenvietė – Jūrė
20112021 m. 249 → 252 2 kaimai – Kalnujai, Turgeliai, Viečiūnai
2021 m. 252 Adutiškis, Akademija (Kaunas), Akademija (Kėdainiai), Alanta, Alizava, Alsėdžiai, Andrioniškis, Antalieptė, Antašava, Aukštadvaris, Babtai, Bagaslaviškis, Baisogala, Balbieriškis, Balninkai, Barstyčiai, Bartninkai, Barzdai, Batakiai, Bazilionai, Betygala, Bezdonys, Butrimonys, Čedasai, Čekiškė, Darbėnai, Daugailiai, Daujėnai, Daukšiai, Debeikiai, Deltuva, Dieveniškės, Dotnuva, Dovilai, Dubingiai, Duokiškis, Eigirdžiai, Endriejavas, Eržvilkas, Gadūnavas, Gardamas, Gaurė, Geležiai, Gelvonai, Giedraičiai, Girkalnis, Gražiškiai, Grinkiškis, Griškabūdis, Gruzdžiai, Gudeliai, Gudžiūnai, Igliškėliai, Ylakiai, Janapolė, Jašiūnai, Joniškis, Josvainiai, Judrėnai, Juodupė, Jūrė, Jūžintai, Kačerginė, Kairiai, Kalnujai, Kaltanėnai, Kaltinėnai, Kamajai, Kapčiamiestis, Karklėnai, Karmėlava, Kartena, Katyčiai, Kernavė, Keturvalakiai, Kintai, Klovainiai, Krakės, Kražiai, Krekenava, Kretingalė, Krikliniai, Krinčinas, Kriukai, Kriūkai, Krokialaukis, Krosna, Kruonis, Kruopiai, Kuktiškės, Kulautuva, Kuliai, Kupreliškis, Kurkliai, Kurtuvėnai, Kužiai, Kvėdarna, Labanoras, Laižuva, Lapės, Lauko Soda, Laukuva, Leckava, Leipalingis, Lekėčiai, Leliūnai, Lenkimai, Lyduokiai, Lyduvėnai, Lygumai, Lioliai, Liudvinavas, Lukšiai, Luokė, Maišiagala, Merkinė, Meškuičiai, Mickūnai, Mielagėnai, Miežiškiai, Mosėdis, Musninkai, Naujamiestis, Nemakščiai, Nemunaitis, Nemunėlio Radviliškis, Nerimdaičiai, Nevarėnai, Onuškis, Pabaiskas, Pabiržė, Pagiriai, Pagramantis, Pajūris, Pakuonis, Palėvenė, Palonai, Panemunėlis, Panemunis, Panoteriai, Papilė, Papilys, Pašilė, Pašušvys, Pašvitinys, Pavandenė, Pernarava, Pikeliai, Pilviškiai, Plateliai, Plikiai, Pociūnėliai, Pumpėnai, Pušalotas, Raguva, Raudonė, Rimšė, Rozalimas, Rudamina, Rukla, Rumšiškės, Rusnė, Salakas, Salamiestis, Saldutiškis, Saločiai, Salos, Sasnava, Seirijai, Semeliškės, Seredžius, Sidabravas, Siesikai, Sintautai, Skaistgirys, Skapiškis, Skiemonys, Smilgiai, Stakiai, Subačius, Sudeikiai, Surdegis, Surviliškis, Suvainiškis, Svėdasai, Šakyna, Šaukėnai, Šaukotas, Šeštokai, Šešuoliai, Šėta, Šiaulėnai, Šilai, Šiluva, Šimkaičiai, Šimonys, Šumskas, Šunskai, Švėkšna, Šventežeris, Taujėnai, Tauragnai, Teneniai, Tirkšliai, Tyruliai, Traupis, Truskava, Tryškiai, Turgeliai, Turmantas, Tverai, Tverečius, Ubiškė, Upyna, Užpaliai, Vadaktai, Vadokliai, Vadžgirys, Vainutas, Valkininkai, Vandžiogala, Vaškai, Veiveriai, Veiviržėnai, Veliuona, Vepriai, Vėžaičiai, Vidiškiai, Viduklė, Viečiūnai, Viešintos, Viešvilė, Vilkyškiai, Vištytis, Vyžuonos, Zapyškis, Zibalai, Žaiginys, Žalpiai, Žarėnai, Žasliai, Žeimelis, Žeimiai, Želva, Žemaičių Kalvarija, Žemaičių Naumiestis, Žemaitkiemis, Žemoji Panemunė, Židikai, Žygaičiai, Žvingiai, Žvirgždaičiai

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

XIV a. pabaigoje miesto pobūdžio gyvenvietės diferencijavosi pagal funkcijas ir dydį į miestus ir miestelius. Pirmąkart terminas paminėtas 1387 m., taip pavadinti Alytus, Birštonas, Nemunaitis ir Punia. 1496 m. suteikta pirmoji miestelio įvardijimą atitinkanti privilegija (Krekenava), kurių daugiau buvo teikiama po 15531557 m. Valakų reformos. Valdovas ir didikai buvo suinteresuoti miestelių prekyba ir pajamomis, todėl miestelių tinklas plėtėsi gana tolygiai. Naujų miestelių, kaip ir miestų, tuo metu buvo įsteigta per karus su Vokiečių ir Livonijos ordinais nukentėjusioje Užnemunėje ir Šiaurės Lietuvoje. Vien XVI a. antroje pusėje – XVII a. pirmoje pusėje dab. Lietuvos teritorijoje miestelių steigimo ir prekybos privilegijos suteiktos daugiau kaip 30 gyvenviečų. [5]

Iš pradžių miesteliai kūrėsi daugiausia prie valdovo ar feodalo pilių, dvarų, taip pat prekybos kelių sankryžose. Kai kurie išaugo iš kaimų. Kai kada miestelio kūrimosi pagrindas buvo Ldk leidimas rengti turgus ir prekymečius, laikyti smukles. Miesteliuose buvo statomos bažnyčios, sinagogos, steigiami parapijų centrai, kai kuri vienuolynai, parapinės ar vidurinės mokyklos, kolegijos, apskrities mokyklos.

Daug miestelių priklausė didžiajam kunigaikščiui, kiti – didikams, kurių žemėje buvo miesteliai. Jiems tvarkyti buvo skiriamas vaitas. Miestelio pirkliai, daugiausia žydai, ir amatininkai mokėjo feodalui činšą, žemdirbiai turėjo kasmet atidirbti dvare numatytą dienų skaičių (dažniausia 12) lažo, atlikti talkų ir pastočių prievoles. XVII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštijoje buvo apie 800 miestelių. Jie labai nukentėjo per XVII a. vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos ir Lenkijos karus su Rusija ir Švedija ir 17001721 m. Šiaurės karą. Atkuriant miestelius buvo pakartotinai teikiamos privilegijos ir papildomos lengvatos.

17911792 m. daugelyje seniūnijų (valstybinių žemių), ypač Užnemunėje ir Žemaitijoje kilo sąjūdis prieš baudžiavos prievoles ir priklausomybę nuo dvarų. Ketverių metų seimas tuomet apie 60 miestelių suteikė miesto teises, tačiau Lietuvą okupavus Rusijos imperijai, ir panaikinus daugelio miestų savivaldą, miestelių padaugėjo. Jų funkcijos beveik nepakito. Kai kurių miestelių gyventojai (Maišiagala, Nemunaitis, Valkininkai, Vilkija) kovojo dėl platesnės savivaldos dar XIX a. 1-ojoje pusėje, bet nesėkmingai.

XIX a. antroje pusėje prie magistralinių kelių buv. gyvenvietės daug kur tapo miesteliais ir nustelbė netoliese buvusius senuosius prekybos ir amatų centrus (Subačius). Juose sparčiau plito smulkioji pramonė (lentpjūvės, malūnai, plytinės, spirito varyklos ir kitos įmonės), gausėjo amatininkų. Vietinės valdžios institucijos nuolat tikrino, ar miesteliais vadinamos gyvenvietės atitinka nustatytus kriterijus ir ar gali būti taip įvardijamos. XIX a. antroje pusėje ir XX a. pradžioje atsiradus geležinkeliams ir plėtojantis pramonei kai kurie miesteliai tapo miestais. Kituose telkėsi valsčiaus įstaigos, paštai, prieglaudos, pradinės mokyklos, nedidelės įmonės, krautuvės, dirbtuvės. Miestelių ekonominį gyvenimą pagyvindavo turgūs ir prekymečiai. 1897 m. dabartinės Lietuvos teritorijoje buvo 271 miestelis, turintis daugiau kaip 500 gyventojų. Kai kurios taip vadintos gyvenvietės, neleidžiant joms kurtis žydams, buvo mažesnės.

Po I pasaulinio karo augo miestai ir plėtėsi jų aptarnaujamos zonos, tad miestelių funkcijos mažėjo. Jų gyventojų nuo 1897 iki 1940 m. sumažėjo apie 20 proc. Tarpukariu miesteliai su daugiau kaip 3000 gyventojų buvo priskiriami miestų, turinčių valsčiaus teises, kategorijai. 1923 m. dabartinėje Lietuvos teritorijoje buvo 274 miesteliai, 1940 m. – 253, iš kurių iki 1985 m. 54 tapo miestais, 7 miesto tipo gyvenvietėmis, 5 miestų dalimis, 46 kaimais. Miesteliais per tą laikotarpį tapo 48 bažnytkaimiai, 22 kaimai ir 3 dvarai.

TSRS okupacijos metais nuo 1950 m. dalis miestelių tapo rajonų centrais ir gavo miesto teises, dauguma kitų virto kolūkių ir tarybinių ūkių centrinė gyvenvietėmis. Jų skirtumus naujų nuo žemės ūkio gyvenviečių daugiausia lėmė senasis paveldas – sudėtingesnis ir raiškesnis gatvių tinklas, išlikusios turgaus aikštės, bažnyčios. Nuo 1967 m. pagal Lietuvos apgyvendinimo sistemą daugumai miestelių, nepatekusių į miestų grupę, skirtos žemės ūkio mikrorajonų – kelių ūkių aptarnavimo centrų funkcijos. Dalis miestelių tapo neplėstinomis gyvenvietėmis. 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę dauguma miestelių tapo seniūnijų centrais.[6] 2001 m. Lietuvoje buvo 247 miesteliai, 2020 m. – 252 miesteliai.

Sąrašas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miesteliai pagal apskritis ir savivaldybes:

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. LR teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatymas. 1994-07-19, Nr. I-558.
  2. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse. // Lietuvos statistikos departamentas (Stat.gov.lt)
  3. Lietuvos miesteliaiLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VII: Lietuvos-Mordvių, 468 psl.
  4. Lietuvos miesteliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 72
  5. Algimantas MiškinisMiestelis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 57 psl.
  6. Miestelis. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. II tomas (L–Ž). Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2016. ISBN 978-5-420-01765-4. – psl. 345

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]