Pereiti prie turinio

Paberžė

Koordinatės: 54°56′35″š. pl. 25°14′10″r. ilg. / 54.943°š. pl. 25.236°r. ilg. / 54.943; 25.236 (Paberžė)
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Paberžė
{{#if:270px
Paberžės centras
Paberžė
Paberžė
54°56′35″š. pl. 25°14′10″r. ilg. / 54.943°š. pl. 25.236°r. ilg. / 54.943; 25.236 (Paberžė)
Apskritis Vilniaus apskrities vėliava Vilniaus apskritis
Savivaldybė Vilniaus rajono savivaldybės vėliava Vilniaus rajono savivaldybė
Seniūnija Paberžės seniūnija
Gyventojų (2021) 453
Vikiteka Paberžė
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Pabéržė
Kilmininkas: Pabéržės
Naudininkas: Pabéržei
Galininkas: Pabéržę
Įnagininkas: Pabérže
Vietininkas: Pabéržėje
Istoriniai pavadinimai lenk. Podbrzezie

Paberžė – kaimas Vilniaus rajono savivaldybėje, į šiaurę nuo Vilniaus, prie kelio į Giedraičius. Seniūnijos ir seniūnaitijos centras. Stovi Paberžės Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia (pastatyta 1932 m.) ir kapinės, veikia 2 gimnazijos („Verdenės“ ir S. Kostkos), biblioteka (nuo 1955 m.), paštas (LT-14031), istorijos muziejus, kultūros centras, socialinės globos namai. Į pietryčius nuo Paberžės yra Europos centras.

Paberžė įsikūrusi Musės aukštupyje (prie Daulios), Aukštaičių aukštumos pietiniame kalvyne. Pro kaimą eina kelias  172  RaudondvarisGiedraičiaiMolėtai , prasideda  5230  PaberžėBarskūnaiMedžiukai ,  5207  NemenčinėEitminiškėsPaberžė ,  2812  JoniškisDubingiaiDirmeitaiPaberžė .

Paberžės bažnyčia

Nuo XVI a. minimas Beržų dvaras, prie kurio augantis miestelis dėsningai pavadintas Paberže.[2]

Paberžė pavaizduota XVII a. žemėlapyje. (M.K.Radvilos 1613 m. žemėlapio „Magni Ducatus Lithuaniae, et Regionum Adiacentium exacta Descriptio“ fragmentas)

Gyvenvietė istoriniuose šaltiniuose yra paminėta 1484 m., kai čia buvo pastatyta bažnyčia, 1503 m. buvo įkurta parapija.[3] XVI a. kaimas minimas kaip Beržai. 1650−1700 m. Paberžėje gyveno vienuoliai – atgailos kanauninkai.[4] XIX a. Paberžė – Vilniaus apskrities miestelis, valsčiaus ir seniūnijos centras.[5]

Apie 1900 m. minimas Paberžės dvaras, kuriame vykdavo bulių kautynės. Paberžė smarkiai nukentėjo per II pasaulinį karą. Išliko tik senojo gyvenvietės centro kontūrai (išplėstos gatvės formos aikštė) ir keli senesni pastatai prie jos. Sovietmečiu kaimas atstatytas, jame veikė „Neries“ gamybinio susivienijimo žemės ūkio mašinų įmonė.

2013 m. liepos 4 d. Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalio Grybauskaitės dekretu Nr. 1K-151 patvirtintas Paberžės herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
XIX a. – 1915 m. Paberžės valsčiaus centras Vilniaus apskritis
19251939 m. Vilniaus-Trakų apskritis
19391948 m. Vilniaus apskritis
19481950 m. Širvintų apskritis
19501962 m. Paberžės apylinkės centras Nemenčinės rajonas
19621995 m. Vilniaus rajonas
1995 Paberžės seniūnijos centras Vilniaus rajono savivaldybė
Demografinė raida tarp 1897 m. ir 2021 m.
1897 m.sur. 1905 m.[6] 1931 m.[7] 1959 m.sur.[8] 1970 m.sur.[9] 1979 m.sur.[10]
688 290 673 486 854 983
1980 m.[11] 1986 m.[12] 1989 m.sur.[13] 2001 m.sur.[14] 2011 m.sur.[15] 2021 m.sur.[16]
950 1 171 1 162 986 919 453

Žymūs žmonės

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Algimantas Semaška. „Pasižvalgymai po Lietuvą“ (trečias papildytas ir atnaujintas leidimas). – Vilnius, „Algimantas“, 2005. // psl. 674
  3. „Vilniaus rajono savivaldybės administracija - Paberžės“. vrsa.lt. 2012-09-18. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-28. Nuoroda tikrinta 2016-04-29.
  4. Paberžė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVII (On-Peri). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 198 psl.
  5. Podbrzeź (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VIII (Perepiatycha — Pożajście). Warszawa, 1887, 364 psl. (lenk.)
  6. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  7. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  8. PaberžėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 726 psl.
  9. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  11. PaberžėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 395 psl.
  12. Paberžė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 257
  13. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  14. Vilniaus apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  15. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  16. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.
  • Paberžė. Mūsų Lietuva, T. 1. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1964. – 180 psl.

Aplinkinės gyvenvietės

GIEDRAIČIAI – 16 km
GLITIŠKĖS – 6 km
Visalaukė I – 9 km
ANAVILIS – 1 km
Barskūnai – 8 km
MAIŠIAGALA – 18 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Eitminiškės – 11 km
NEMENČINĖ – 22 km
Pikeliškės – 7 km
DIDŽIOJI RIEŠĖ – 18 km
VILNIUS – 32 km