Jonas Jurgis Flemingas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Jonas Jurgis Flemingas
Jan Jerzy Flemming 1.PNG
Flemingai
Flemingų herbas
Flemingų herbas
Gimė: 1699 m. gegužės 16 d.
Mirė: 1771 m. gruodžio 12 d. (72 metai)
Tėvas: Henrikas Gainas von Flemingas
Motina: Dorotėja Sofija von Fleming
Žymūs apdovanojimai:
Baltojo erelio ordinas
Commons-logo.svg Vikiteka: Jonas Jurgis FlemingasVikiteka

Jonas Jurgis Flemingas (1699 m. gegužės 16 d. – 1771 m. gruodžio 12 d.) – ATR valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos artilerijos generolas (17381746 m.), Lietuvos didysis iždininkas (1746–1764 m.), Pamario vaivada (17661771 m.), Šerešiovo ir Bresto seniūnas (17521759 m.).

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Jonas Jurgis Flemingas jaunystėje

Prūsijos bajorų Flemingų giminės atstovas, Prūsijos feldmaršalo Henriko Gaino von Flemingo (16611739) ir Dorotėjos Sofijos von Fleming (16731754) sūnus. Saksonijos ministro pirmininko Jakovo Henriko von Flemingo pusbrolis.

Nuo 1724 m. vadovavo karaliaus pulkui Abiejų Tautų Respublikoje. 1733 m. palaikė Saksonijos kurfiursto Augusto III Vetino kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą.

1738 m. gavo Lietuvos artilerijos generolo laipsnį, 1746 m. gavo Lietuvos didžiojo iždininko pareigybę. Vykdė diplomatinius pavedimus Saksonijoje ir Rusijoje.

Buvo ATR turtinga ir įtakinga asmenybė. Turėjo ryšius su kunigaikščiais Čartoriskiais, orientavosi į Rusiją, gyveno nesantaikoje su Vilniaus vaivada Karoliu Stanislovu Radvila. 1762 m. palaikė Čartoriskius prieš Briulius.

1764 m. pavasarį kartu su kunigaikščiais Masalskiais ir Oginskiais Vilniuje įkūrė antiradvilinę konfederaciją. Su Stanislovo Augusto Poniatovskio išrinkimu į Lenkijos karaliaus sostą 1764 m. Jono Jurgio Flemingo santykiai su karaliaus rūmais pablogėjo, o iždo komisijos sudarymas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 1764 m. padėjo tašką jo įtakai finansiniuose klausimuose.

Baltojo erelio ordino ir Švento Stanislovo ordinų kavalierius (1765). 1766 m. Jonas Jurgis gavo Pamario vaivados pareigybę. Buvo priešiškas Baro konfederacijai.

Jo pagrindinė rezidencija su rūmais buvo netoli Bresto, Balotkovo kaime, kurį pagal žmonos pageidavimą pervardijo į Terespolį (Cerespolis). Buvo palaidotas Švento Kryžiaus bazilikoje, Varšuvoje.

Šeima[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Buvo vedęs tris kartus. 1744 m. vasario 13 d. pirma santuoka buvo su kunigaikštyte Antonina (Antuanetė) Čartoriska (17281746), Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Frederiko Čartoriskio (16991775) ir grafaitės Eleonoros Monikos Valdštein (17101792) vyresniąja dukterimi.

1747 m. vedė antrą kartą kunigaikštytę Konstanciją Čartoriską (17291749), Lietuvos didžiojo kanclerio Mykolo Frederiko Čartoriskio (16991775) ir grafaitės Eleonoros Monikos Valdštein (17101792) antrąją dukterį. Vaikai:

Trečią kartą vedė Kateriną de Segris de Bilken, nuo santuokos su kuria vaikų neturėjo.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.
Politinis postas
Prieš tai:
Jonas Mykolas Sologubas
Podskarbi 1.PNG
Lietuvos didysis iždininkas
1746-1764
Po to:
Mykolas Bžostovskis