Oksalo rūgštis
| Oksalo rūgštis | |
|---|---|
  
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| Oksalo rūgštis | |
| CAS numeris | 144-62-7 |
| Cheminė formulė | H2C2O4 (bevandenis), H2C2O4·2H2O (dihidratas) |
| Molinė masė | 90,03 g/mol (bevandenis), 126,07 g/mol (dihidratas) |
| SMILES | OC(=O)C(O)=O |
| Rūgštingumas (pKa) | |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | balti kristalai |
| Lydymosi t° | 101-102 °C (dihidratas) |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | 9,5 g/100 mL (15 °C), 14,3 g /100 mL (25 °C), 120 g/100 mL (100 °C) |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 |
1
3
0
|
| Žybsnio t° | 166 °C |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | Oksalildichloridas, Dinatrio oksalatas |
| Giminingos grupės | |
Oksalo rūgštis dar vadinama etano dirūgštimi arba rūgštynių rūgštimi. Tai cheminis junginys, kurio molekulinė formulė H2C2O4. Ši rūgštis turi dvi karboksigrupes: HOOC-COOH. Tai palyginti stipri organinė rūgštis, 10 000 kartų stipresnė už acto rūgštį.
Gryna oksalo rūgštis – bespalviai kristalai, besilydantys 189 °C. Oksalo rūgšties dihidratas lydosi 101,5 °C (staigiai šildant).
Gavimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Laboratorijoje oksalo rūgštis yra gaunama azoto rūgštimi oksiduojant sacharozę, naudojant vanadžio pentoksidą kaip katalizatorių. Pramonėje oksalo rūgštis gaunama iš natrio arba kalio formiato, kaitinant jį 400 °C temperatūroje.
Paplitimas gamtoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oksalo rūgštis ir jos druskos – oksalatai – yra labai paplitę junginiai, randami daugelyje augalų. Monokalio oksalato yra rūgštynėse, kiškio kopūstuose, rabarbaruose. Kalcio oksalato ypač gausu vandens augalijoje, grybuose, paparčiuose, kerpėse. Truputis jo visada aptinkama žmogaus šlapime, dažnai jis įeina į šlapimo pūslės bei inkstų akmenų sudėtį.
Saugumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Oksalo rūgšties perteklius dirgina virškinamojo trakto sieneles, o dideliais kiekiais yra kenksminga. Kadangi ji lengvai jungiasi su metalais, pvz., kalciu, ilgalaikis maisto su dideliais oksalo rūgšties kiekiais vartojimas gali sukelti maistinių medžiagų trūkumą organizme. Saikingas oksalo rūgštį turinčių produktų vartojimas sveikam žmogui neturėtų kenkti.
Oksalo rūgšties LD50 yra apie 22 g žmogui, sveriančiam 60 kg.
Naudojimas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Bitininkystėje 3,5 proc. rūgšies tirpalas naudojamas Varoatozės erkių (Varroa destructor) naikinimui[1]. Taip kovojama su varoatoze.