Metabolizmas

ATP, svarbiausias tarpinis junginys metabolizme

Metabolizmas (gr. μεταβολή – „metabolē“ – kitimas, permaina, kaita) – cheminių reakcijų, vykstančių kiekvienoje ląstelėje, visuma. Jis įgalina ląsteles augti, daugintis, reaguoti į aplinką, judėti. Šiuo požiūriu metabolizmas yra gyvybės pagrindas. Skirstomas į dvi grupes:

Anabolizmas – naudoja energiją kurti ląstelės blokus, pvz., baltymus ir nukleorūgštis.
Katabolizmas – skaido organinius junginius ląsteliniame kvėpavime, kad būtų gauta energija.

Metabolizmas nulemia organizmo gyvenimo pobūdį. Kai kuriems prokariotams vandenilio sulfidas yra maisto medžiaga, o žinduoliams tai mirtini nuodai.

Pagrindinės medžiagos

Tipas	Monomerinė forma	Polimerinė forma	polimerinės formos pavyzdžiai
Aminorūgštys	Aminorūgštys	Baltymai (polipeptidai)	Fibriliniai baltymai ir globuliniai baltymai
Karbohidratai	Monosacharidai	Polisacharidai	krakmolas, glikogenas ir celiuliozė
Nukleorūgštys	Nukleotidai	Polinukleotidai	DNR ir RNR

Aminorūgštys ir baltymai

Baltymai yra sudaryti iš aminorūgščių, sujungtų peptidiniais ryšiais. Daug baltymų yra fermentai, kurie katalizuoja metabolizmo chemines reakcijas. Kiti baltymai turi struktūrinę arba mechaninę funkciją, tokie baltymai formuoja citoskeletą, sistemą, kuri palaiko ląstelės formą.

Lipidai

Lipidai yra įvairiausia grupė. Jie struktūriškai panaudojami ląstelės membranoje arba kaip energijos šaltinis. Lipidai dažniausiai apibūdinami kaip hidrofobinės arba amfipatinės molekulės, kurios tirpsta organiniuose tirpikliuose, pvz.: benzenas arba chloroformas.^[1] Riebalai arba triacilgliceroliai yra didelė grupė junginių, kurie turi 3 riebalų rūgštis ir glicerolį.^[2] Steroidai yra kita grupė lipidų, kurie gaminami ląstelėse, pvz., cholesterolis.

Angliavandeniai

Gliukozė gali egzistuoti ir tiesioje ir žiedinėje formose.

Angliavandenis yra aldehidas arba ketonas su daug hidroksilo grupių. Angliavandeniai yra gausiai paplitusios biologinės molekulės ir atlieka tokia funkcijas: energijos kaupimas ir pernaša, karkaso sudarymas gyvūnuose ar augaluose.

Išnašos

↑ Fahy E, Subramaniam S, Brown H, Glass C, Merrill A, Murphy R, Raetz C, Russell D, Seyama Y, Shaw W, Shimizu T, Spener F, van Meer G, VanNieuwenhze M, White S, Witztum J, Dennis E (2005). „A comprehensive classification system for lipids“. J Lipid Res. 46 (5): 839–61. doi:10.1194/jlr.E400004-JLR200. PMID 15722563. Suarchyvuotas originalas 2010-08-24. Nuoroda tikrinta 2011-12-01.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)
↑ „Nomenclature of Lipids“. IUPAC-IUB Commission on Biochemical Nomenclature (CBN). Nuoroda tikrinta 2007-03-08.

Šis straipsnis apie biochemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Šis straipsnis apie biologiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

[1] Fahy E, Subramaniam S, Brown H, Glass C, Merrill A, Murphy R, Raetz C, Russell D, Seyama Y, Shaw W, Shimizu T, Spener F, van Meer G, VanNieuwenhze M, White S, Witztum J, Dennis E (2005). „A comprehensive classification system for lipids“. J Lipid Res. 46 (5): 839–61. doi:10.1194/jlr.E400004-JLR200. PMID 15722563. Suarchyvuotas originalas 2010-08-24. Nuoroda tikrinta 2011-12-01.{{cite journal}}: CS1 priežiūra: multiple names: authors list (link)

[2] „Nomenclature of Lipids“. IUPAC-IUB Commission on Biochemical Nomenclature (CBN). Nuoroda tikrinta 2007-03-08.

[1]

[2]