Baklažanas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Solanum melongena
Baklažanas (Solanum melongena)
Baklažanas (Solanum melongena)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
(Wikispecies-logo.svg Plantae)
Skyrius: Magnolijūnai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliophyta)
Klasė: Magnolijainiai
(Wikispecies-logo.svg Magnoliopsida)
Poklasis: Notreliažiedžiai
(Wikispecies-logo.svg Lamiidae)
Šeima: Bulviniai
(Wikispecies-logo.svg Solanaceae)
Gentis: Kiauliauogė
(Wikispecies-logo.svg Solanum)
Rūšis: Baklažanas
(Wikispecies-logo.svg Solanum melongena)
Žiedas
Vaisius
Vaisių pintinė

Baklažanas (lot. Solanum melongena) – vienmetis bulvinių (Solanaceae) šeimos kiauliauogių (Solanum) genties augalas.

115-180 cm aukščio, stiebas tvirtas, šakotas. Lapai širdiški, tamsiai žali su violetiniu atspalviu. Žiedai stambūs, violetiniai. Žydi gegužėsrugsėjo mėnesiais.

Vaisiai valgomi, dideli, rutulio, ovalo, cilindro ar kriaušės formų, prinoksta skirtingu laiku, sveria nuo 40 iki 100 g, dažniausiai sodrios violetinės spalvos. Kai kurių veislių vaisiai būna geltonos, rudos, žalios spalvos.

Kilmė ir paplitimas[taisyti | redaguoti kodą]

Augalo tėvynė – tropiniai Indijos rajonai. Iš čia prieš 2500 metų pateko į Kiniją, o XVI a. atvežtas į Europą, kur laikytas dekoratyviniu augalu.

Europos tautos - senovės graikai ir romėnai - taip pat žinojo baklažanus, tačiau egzistavo prietaras, kad baklažanai gali privesti prie beprotystės, jie buvo vadinami "beprotybės obuoliais". Šis visiškai nepagrįstas prietaras gana ilgam laikui sustabdė baklažanų paplitimą Europoje. Anglų sodininkai augindavo baklažanus tik dėl gražios formos ir spalvos vaisių, dėl savo formos jie buvo pavadinti "kiaušinio augalu" (egg plant). Tačiau tik atradus Pietų Ameriką, kurioje indėnai taip pat augino baklažanus, europiečiai sužinojo apie šią daržovę, pradėjo ją auginti maistui. Indėnai baklažanus vadindavo "badidžan", tikriausiai iš čia kilo rusiškas ir lietuviškas pavadinimas "baklažanas". 1870 m. baklažanas buvo pripažintas daržove. Dabar daug jų auginama Ispanijoje, Prancūzijoje, Kryme, Kaukaze, Vidurinėje Azijoje.

Sudėtis[taisyti | redaguoti kodą]

Baklažanuose yra 0,9 % baltymų, apie 3,5 % cukraus, kalio druskų, karotino, 1,2 % ląstelienos, 0,3 % riebalų, 93,2 % vandens, vitaminų B1, B2, C, niacino. Vaisiuose taip pat dar gausu mineralinių junginių ir sausųjų medžiagų. Tai nekaloringa daržovė.

Mityba[taisyti | redaguoti kodą]

 Nuvola-like search trash.svg  Manoma, kad šis straipsnis yra beviltiškas.
Jo turinys, struktūra, stilius ar kitos savybės yra tokios, kad jo neįmanoma pritaikyti enciklopedijai.
Priežastis atskirai nesukonkretinta, bet jei ji neakivaizdi, tai gali būti nurodyta istorijoje ar aptarime.
Jei galite parašyti šį straipsnį iš naujo, tegul ir kelis kartus mažesnį, taip ir padarykite!

Visos mineralinės medžiagos yra odelėje, todėl baklažanų nereikia lupti.

Žali baklažanai maistui netinkami. Nesunokusiuose yra nuodingos medžiagos solanino. Tačiau kepti, taip pat ir ant grotelių, troškinti, virti, įdaryti, troškiniuose ar apkepuose vieni ar su kitomis daržovėmis – pomidorais, paprika, svogūnais ir pan. – jie tinka įvairiausiems patiekalams. Minkštimas dera praktiškai su viskuo. Apkepą iš baklažanų ir maltos mėsos – musaką – nacionaliniu patiekalu laiko graikai ir turkai, pietų prancūzai be baklažanų neįsivaizduoja tradicinio troškinio ratatujos. Italai mėgsta gruzdintus baklažanus, su pomidorų padažu ir sūriu. Gerai žinoma iš rytų virtuvės mus pasiekusi baklažanų „ikrai“ - tyrė iš keptų baklažanų, gausiai pagardinta prieskoniais, valgoma kaip pagardas prie mėsos ar žuvies arba aptepas ant duonos.

Vaistinės augalo savybės[taisyti | redaguoti kodą]

Baklažanai padeda aterosklerozės gydymui ir profilaktikai, nes šalina iš organizmo cholesteriną, mažina jo kiekį kraujyje bei kraujagyslių sienelėse.

Dėl didelio kalio kiekio vertinami dietinėje mityboje. Kalis stiprina širdies darbą, padeda greičiau iš organizmo pašalinti skysčius. Rekomenduojama pagyvenusiems žmonėms, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, ypač kai atsiranda pabrinkimų, nusilpus širdies darbui.

Baklažanai naudingi nuo podagros, nes didina šlapimo rūgšties išsiskyrimą kartu su šlapimu.

Auginimas Lietuvoje[taisyti | redaguoti kodą]

Lietuvoje auginamas soduose, dekoratyviniuose sklypuose. Sėklos sėjamos inspektuose kuo anksčiau pavasarį. Daigai persodinami, iki žydėjimo nuolat ir gausiai laistomi. Lietuvoje ant vieno augalo paprastai paliekami nokti ne daugiau nei trys vaisiai, kiti žiedai nuskabomi.

Produkcija[taisyti | redaguoti kodą]

Tūkstančiai tonų
(2008 m.)
Flag of the People's Republic of China.svg Kinija 18276
Flag of India.svg Indija 9678
Flag of Egypt.svg Egiptas 1242
Flag of Turkey.svg Turkija 813
Flag of Indonesia.svg Indonezija 427
Flag of Iraq.svg Irakas 406
Flag of Japan.svg Japonija 365
Flag of Italy.svg Italija 321
Flag of Sudan.svg Sudanas 235
Flag of the Philippines.svg Filipinai 199
Flag of Lithuania.svg Lietuva 0,5


taisyti Pagrindinės daržovės  
Agurkas | Ankštinės (pupa – pupelė – žirnis) | Baklažanas | Bulvė | Burokas | Lapinės (brokolis – kopūstas – salota) | Moliūgas | Morka | | Poras | Prieskoninės | Česnakas | Svogūnas | Ridikas


Commons-logo.svg Vikiteka: Baklažanas – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka