Rabarbaras
| Rheum |
|---|
 Daržovinis rabarbaras (Rheum rhabarbarum) |
| Mokslinė klasifikacija |
Rabarbaras (Rheum) – rūgtinių (Polygonaceae) augalų gentis, kuriai priklauso daugiamečiai žoliniai augalai. Turi storus, sumedėjusius šakniastiebius ar šaknis bei aukštus lapuotus stiebus (iki 2 m aukščio). Lapai dideli, prie stiebo pamato sudaro skrotelę. Žiedai smulkūs, balsvi, sutelkti varpos arba šluotelės pavidalo žiedynuose. Vaisius – riešutėlis.
Rabarbarai gerai auga puveninguose priesmėlio ar lengvo priemolio dirvožemiuose. Mėgsta drėgmę, gerai pakelia šalčius. Dauginami tiek sėklomis, tiek vegetatyviškai. Derlingiausi 6–7 metais.[1]
Šios genties augalai turi įvairių medžiagų, pasižyminčių gydomosiomis savybėmis. Lapuose yra gana daug oksalo rūgšties, mineralinių medžiagų, A ir C vitaminų ir kt. Šaknyse ir šakniastiebiuose yra tanidų. Gentyje 4 rūšys.
Lietuvoje auginamos šios rūšys:
- Daržovinis rabarbaras (Rheum rhabarbarum)
- Vaistinis rabarbaras (Rheum palmatum)
- Pontinis rabarbaras (Rheum rhaponticum)
Jauni rabarbarų stiebai ir lapai valgomi švieži, virti, kepti, konservuoti. Iš rabarbarų kepami pyragai, kiti konditerijos gaminiai.
-
Vaistinis rabarbaras (Rheum palmatum) -
Pontinis rabarbaras (Rheum rhaponticum) -
Daržovinio rabarbaro ūgliai
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Rabarbaras. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 479
