Obelynės parkas
Obelynės parkas | |
---|---|
Tado Ivanausko namas-muziejus parke
| |
Vieta: | Akademijos sen., Kauno rajonas, Lietuva |
Koordinatės: | 54°54′12.31″ š. pl. 23°48′17.75″ r. ilg. / 54.9034194°š. pl. 23.8049306°r. ilg. |
Plotas: | 0,0394 km² |
Įkurtas: | 1986 m. |
Obelynės parkas – gamtininko profesoriaus Tado Ivanausko įkurtas botanikos parkas jo sodyboje Akademijos miestelio vakaruose (Kauno rajono savivaldybė). Respublikinės reikšmės istorinis kraštovaizdžio architektūros paminklas.
Geografija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Parkas yra Kamšos botaninio–zoologinio draustinio teritorijoje – ribojasi su Kamšos miško pietinės dalies palauke, giliomis Varžupio ir Obelynės upelių griovomis. Aukščiau užtvenkto upokšnio susidarę du tvenkiniai. Užimamos teritorijos plotas – 39406 m² (~4 ha).
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1920 m. iš parceliuojamo Marvos dvaro prof. T. Ivanauskas netoli Ringaudų nusipirko 8 ha žemės, pastatė čia gyvenamąjį namą, kitus pastatus ir įkūrė Obelynės botanikos parką. Pavadinimas kilo nuo skardžiuose gausiai žydinčių ir derančių laukinių obelų ir gudobelių.
Po II pasaulinio karo parkas buvo nacionalizuotas, profesoriui paliekant naudotis 15 arų sklypeliu. 1952 m. gegužės 21 d. potvarkiu Kauno m. Vykdomasis komitetas grąžino 1 ha, 1958 m. sausio 21 d. – dar 2 ha, atleisdamas T. Ivanauską nuo žemės mokesčio. Likusi didesnioji Obelynės dalis buvo priskirta Lietuvos Žemės Ūkio Akademijos mokomajam ūkiui, kuris tesirūpino sodo derliaus surinkimu ir realizavimu. Nuo 1963 m. parko priežiūra pavesta Miškų ūkio fakultetui, želdinimo darbais užsiėmė Miškininkystės katedra, parko plotą išregistruojant iš mokomojo ūkio naudojamų žemių. Sovietmečiu čia buvo zooferma, kurioje buvo auginamos juodsidabrės lapės ir kanadiškosios audinės, vietos gyventojai zoofermą vadino Lapynu. Sode augo kamštmedis, madžiūrinis riešutmedis, sibirinis maumedis, japoninis maumedis, puskiparisis, lianos ir kiti augalai.[1]
T. Ivanausko pastangų dėka Obelynė tapo viena iš turtingiausių šalies dendrologinių kolekcijų. 1958 m. parkas paskelbtas gamtos paminklu. 1969 m. pradėta pertvarkyti augalų kolekciją, stengiantis juos išdėstyti grupuojant pagal šeimas ir gentis. 1986 m. parkas priskirtas prie respublikinės reikšmės gamtos paminklų.
T. Ivanauskui dar gyvam esant čia lankydavosi daug žymių žmonių iš Kauno ir visos Lietuvos: dailininkų, rašytojų, mokslininkų, svečių iš užsienio.
1994 m. į šį parką buvo atkurtos nuosavybės teisės [2], tačiau į nuosavybės dokumentus savininkams jokių parko apsaugos ir naudojimo sąlygų įrašyta nebuvo. Eleonora ir Algirdas Baltuškevičiai prižiūri profesoriaus testamentu paliktą namą–muziejų ir vieną sodybos dalį (4 ha). Kitą tokią dalį peveldėjęs gamtininko sūnus Algis Ivanauskas 2005 m. savo nuosavybę pardavė. Aštuoni savininkai suskubo rengti detalųjį planą dvidešimties kotedžų statybai. Tais pačiais metais buvo iškirstas vienas hektaras retų veislių sodo. 2006 m. Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba nusprendė T. Ivanausko Obelynės sodybą įrašyti į Kultūros vertybių registrą. Tokiu būdu minėtai sodybai suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygis. Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas parko [3] teritorijoje lieka neišspręstas (iškirsto sodo vietoje 2011 m. rudenį dar plytėjo apleista dykvietė).
Kolekcija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Obelynės parko sode vaizdžiai matyti istorinė sodininkystės raida. Šio sodo dėka pavyko atsikurti daugeliui kitų Kauno regiono sodų, jame išvestos kelios lietuviškos veislės, buvo sukaupta senovinių lietuviškų veislių kolekcija. Parko dendrologinė kolekcija – tai dendrologinis parkas, nes čia sukaupta ne vien daug rūšių ir dekoratyvinių formų medžių, krūmų, lianų, bet ir jų architektūrinės kompozicijos, takai, alėjos, aikštės, tvenkiniai, kiti želdyno elementai byloja apie nedidelį puošnų visais metų laikais parką.
Botaniniu atžvilgiu įdomus Obelynės parkas užima apie 6,5 ha plotą. Parko augalų kolekciją [4] sudaro per 300 rūšių ir formų medžių bei krūmų. Arboretume ypač daug spygliuočių – 59 rūšys ir formos: pilkieji, sibiriniai, europiniai, balzaminiai, kaukaziniai ir japoniniai kėniai, 15 rūšių svetimšalių eglių, 6 rūšys maumedžių. Parko reliktai – europinis kukmedis ir jo hibridinės kūgiškos formos atmaina – dygusis kukmedis, kilęs iš tolimųjų rytų. Obelynėje auga vieni iš seniausių planetos medžių – dviskiautis ginkmedis ir nuo 1959 m. parke auganti metasekvoja. Parko kolekcijoje auga 250 rūšių ir formų lapuočiai: įvairių formų ąžuolai, beržai, bukai, lazdynai, 6 rūšių riešutmedžiai, šilkmedžiai, hortenzijos, 5 rūšių ievos, mandžiūrinė aralija, įvairūs vijokliniai augalai.
Pažintinė-mokslinė veikla
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Obelynės dendroparkas – puiki pažintinė vieta LŽŪA studentų mokomosioms praktikoms (čia rengiami jų diplominiai darbai), pravedamos tradicinės Gegutės šventės [5], kiti renginiai.
Jis ne kartą pasitarnavo moksliniams tyrimams. Dendroparke ir daigyne įveista naujų sodinukų (1975, 1981). Kai kurios tyrimų kryptys:
- introdukuotų spygliuočių aklimatizacija ir veisimas, jų sporifikacijos ir derėjimo ypatybės Lietuvoje;
- renkamos introducentų sėklos, imami vegetatyviniam dauginimui auginiai;
- tiriami introducentų savaiminukai;
- riešutmedžių biologija.
Muziejus
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]1973 m. po sodybos šeimininko mirties Obelynėje įdukros E. Baltuškevičienės iniciatyva įrengta T. Ivanausko memorialinė sodyba-muziejus [6], kurioje profesorius gyveno 1920–1970 m.
Sodybos kompleksą sudaro:
- gyvenamasis namas-muziejus (kultūros paveldo registre nuo 1993.03.25);
- sodininko namas (nuo 2006.10.31);
- paukštidė (nuo 2006.10.31);
- klojimas (nuo 2006.10.31);
- sodas (nuo 2006.10.31);
- parkas (nuo 2006.10.31).
1997 m. ant namo-muziejaus sienos pritvirtinta ąžuolinė atminimo lenta (aut. tautodailininkas L. Juozonis) su bareljefu ir profesoriaus žodžiais „Visą savo gyvenimą ir darbą pašvenčiau Lietuvai“. Didžiulio sodo ir vešlios augmenijos apsuptame name įsikūrusiame muziejuje yra autentiškų baldų, knygų, albumų, nuotraukų, žvėrių iškamšų ir kailių. Lankytojai gali palikti įrašą išskirtinėje atsiliepimų knygoje su krokodilo odos viršeliais (užvesta 1966 m.).
Parko lankymas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pasiekiamas Obelynės gatve nuo kelio 140 Kaunas–Zapyškis–Šakiai Ringaudų kryžkelės (apie 1,2 km). Objektas informacinėmis rodyklėmis ar kitomis priemonėmis nepažymėtas. Sodybos šeimininkų pageidavimu parkas priima lankytojus gegužės-rugsėjo mėnesiais, iš anksto susitarus tel. +370 606 82788 Adresas: Obelynės g. 6, Akademija, LT-53348, Kauno raj.
-
Prie vartų į parką
-
Į parką – per tujų alėją
-
Metasekvojos prieš žiemą
-
Namas-muziejus iš šono
-
Atminimo lenta
-
Svečių knyga su krokodilo odos viršeliais
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Petras Kežinaitis. Aplink Kauną. – Vilnius, Mintis, 1966. // psl. 75.
- ↑ Obelynės parko problemos dėl nuosavybės atkūrimo[neveikianti nuoroda]
- ↑ Viešųjų ir privačiųjų interesų konfliktas parke
- ↑ Parko augalų kolekcija
- ↑ Tradicinė Gegutės šventė parke
- ↑ Tado Ivanausko atminimo įamžinimas Archyvuota kopija 2014-11-09 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Obelynės dendroparko raida/The Development of Obelynė Dendropark (aut. Mindaugas Navasaitis) Archyvuota kopija 2016-03-05 iš Wayback Machine projekto.
- Lankytinos vietos. Obelynės parkas Archyvuota kopija 2011-10-20 iš Wayback Machine projekto.
- Obelynės parkas[neveikianti nuoroda]
- Kultūros vertybių registras: Tado Ivanausko Obelynės sodyba
|
|