Dzūkijos arboretumas

54°20′11″š. pl. 24°06′59″r. ilg. / 54.336397°š. pl. 24.116455°r. ilg. / 54.336397; 24.116455

„Dzūkijos“ arboretumas – dendrologinė augalų kolekcija Balninkų kaime, Nemunaičio seniūnijoje, Alytaus rajone, šalia kelio 1102 Kaniūkai–Einorai–Nemunaitis .

Arboretume auga per 700 įvairiausių augalų. Yra Lietuvoje ypatingai retų, kaip dviskiltis ginkmedis, tridyglė gledicija, katalpa, gelsvažiedis tulpmedis ir labiau žinomų įvairių jazminų, parko rožių, kukmedžių, bukų ir kt. Įvairiais augalais ir medžiais apsodinta kalvota, apie 5 hektarų teritorija, per ją teka nedidelis Tolupės upelis, iškastas tvenkinys. Arboretumas atviras visuomenei: priimamos ekskursijos, vedami pažintiniai seminarai. Arboretumą prižiūri savininkas ir įkūrėjas dendrologas dr. Laimutis Januškevičius, padedant Alytaus rajono savivaldybei.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

„Dzūkijos“ arboretumas Balninkuose pradėtas kurti Lietuvos dendrologų draugijos iniciatyva. Tuometinis draugijos vadovas L. Januškevičius savo sodyboje jau buvo surinkęs apie 400 sumedėjusių augalų kolekciją, kuri buvo kaupiama nuo 1978 m. Ji ir tapo kuriamo arboretumo pagrindu. 1995 m. sodinant juodąją eglę iškilmingai buvo užkastas šampano butelis su įdėtu pergamentu, kuriame buvo įrašytos arboretumo sodintojų pavardės. Ši eglė tebeauga iki šiol.^[1]

Kuriant arboretumą buvo siekiama praturtinti palyginti skurdžią šio regiono introdukuotą dendroflorą, nes Pietų Lietuvoje kol kas neturėta nei botanikos sodų, nei arboretumų, nedaug čia buvo ir senųjų dvarų parkų.

Augalų kolekcija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kolekcijos kurtos pagal ekologinį-dekoratyvinį principą: augalai buvo sodinami, atsižvelgiant į jų dekoratyvines ir architektūrines savybes, kraštovaizdinius želdynų kūrimo ir formavimo principus bei vietos ekologines ir mikroklimatines sąlygas (irvožemį, gruntinio vandens lygį, relijefą, apšvietimo sąlygas).

Šiuo metu arboretumą sudaro du kolekciniai skyriai (pagrindinis ir žemaūgių bei kiliminių augalų) ir nedidelis apie 0,35 ha introdukcinis – kolekcinis medelynas. Apie 65 proc. visų augalų sudaro įvairios dekoratyvines formos (žemaūgės, koloniškos, svyruoklinės, margalapės, geltonlapės). Dekoratyvinėms formoms tarp jų tenka 80 proc. Apie 200 kolekcinių augalų rūšių ir formų yra retos ir Pietų Lietuvos regione niekur daugiau neauginamos arba sutinkamos labai retai. Iš tokių augalų paminėtini:

Purpurinis kėnis (Abies amabilis Douglas ex Forbes),
Smailiaspyglis kėnis (Abies holophylla Maxim.),
Subalpinis kėnis (Abies lasiocarpa (Hook.) Nutt. var. Arizonica (Merr.) Lemm.),
Dvieilis taksodis (Taxodium distichum (L.) Rich.),
Mandžiūrinis klevas (Acer mandshuricum Maxim.),
Uosialapis klevas (Acer negundo ‘Crispum Variegatum’),
Rausvažiedis kaštonas (Aesculus x carnea Hayne),
Geltonžiedė katalpa (Catalpa ovata G. Don),
Japoninis puošmedis (Cercidiphyllum japonicum) Sieb. Et Zucc.,
Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) ir kt.

2013 m. duomenimis, arboretume augo daugiau nei 795 rūšių ir žemesnio rango taksonų augalai, iš kurių:

Pušūnai (Pinophyta) – 311 (5 šeimos ir 15 genčių),
Magnolijūnai (Magnoliophyta) – 484 (41 šeima ir 100 genčių).

Kolekcijose gausiausiai atstovaujamos šios šeimos:

Kiparisiniai (Cupressaceae Rich. Ex Bartling) – 143 rūšys ir žemesnio rango taksonai,
Pušiniai (Pinaceae Lindl.) – 92,
Erškėtiniai (Rosaceae Juss.) – 145,
Sausmediniai (Caprifoliaceae Juss.) – 39,
Alyvmediniai (Oleaceae) Hoffsgg. et Link – 62,
Kleviniai (Aceraceae) Juss. – 38. .

Apie 90 proc. auginamų augalų yra pakankamai atsparūs ir žiemą neapšąla arba apšąla nežymiai ir per vegetacijos periodą visiškai atstato prarastą dekoratyvumą. Ateityje „Dzūkijos“ arboretumo kolekcijas planuojama išplėsti iki 1000 įvairių egzotinių medžių ir krūmų rūšių ir žemesnio rango taksonų.