Notė (upė)
| Notė | |
|---|---|
 Upėvardis Notėnuose | |
| Ilgis | 22,4 km |
| Baseino plotas | 38,1 km² |
| Vidutinis debitas | 0,55 m³/s |
| Ištakos | Užpelkiai |
| Žiotys | Salantas |
| Šalys | Lietuva |
Notė – upė Vakarų Lietuvoje, Plungės ir Skuodo rajono savivaldybių teritorijoje, dešinysis Salanto intakas.
Prasideda į 5 km į šiaurę nuo Platelių, Užpelkių kaime, Montvidinės miško pakraštyje, Žemaitijos nacionaliniame parke. Teka vingiuodama atvira vietove vakarų kryptimi, triskart kirsdamas kelią 2704 Seda–Barstyčiai–Salantai . Dalis upelio vagos ištiesinta, paversta melioracijos kanalu. Į Salantą įteka Dvarčininkų pakraštyje, 5 km į pietvakarius nuo Notėnų, Salantų regioniniame parke, 24,1 km nuo upės žiočių.
Notėnuose įrengti 2 tvenkiniai. Vagos vidutinis nuolydis – 473 cm/km.[1]
Dešinysis intakas – Juodupis.
Dešiniajam krante yra Dovainių kapinynas, kairiajame krante – Dovainių kalnas, vad. Gaidpile, Panotėnių paminklas partizanams.
Prie upės esančios gyvenvietės: Užpelkiai, Dovainiai, Zobielai, Notėnai, Panotėniai, Baidotai.
Pavadinimas
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Upėvardis laikomas baltiškos kilmės, tačiau jo etimologija neaiški. Vladimiras Toporovas siejo su šaknimi *nāt-/nāk, esančia žodžiuose latv. nākt „eiti“, liet. nokti „bręsti“. Kitas bandymas upėvardį sieti su lot. natō „plaukti, tekėti“, sen. gr. νότιος, νοτερός šlapias, drėgnas, dak. net- „tekėti“, skr. स्नाति = IAST: snāti „maudo“, taip pat sen. saks. nat „šlapias, drėgnas“, got. natjan „šlapinti“.[2]
Upės vardu pavadinti Notėnai ir Panotėniai.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Notė (upė). Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 222
- ↑ Aleksandras Vanagas. Lietuvių hidronimų etimologinis žodynas. – Vilnius, Mokslas, 1981. // psl. 1–408