Nerėpai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Apie kaimą Skuodo rajone žr. Nerėpai (Skuodas).
Portal.svg
Nerėpai
Nerepai koplytele 2004.JPG
Kaimo koplytėlė 2004 m.

Nerėpai
Koordinatės 56°05′42″š. pl. 21°35′20″r. ilg. / 56.095°š. pl. 21.589°r. ilg. / 56.095; 21.589 (Nerėpai)Koordinatės: 56°05′42″š. pl. 21°35′20″r. ilg. / 56.095°š. pl. 21.589°r. ilg. / 56.095; 21.589 (Nerėpai)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Kretingos rajono savivaldybės vėliava Kretingos rajono savivaldybė
Seniūnija Imbarės seniūnija
Gyventojų skaičius 2 (2011 m.)
Vietovardžio kirčiavimas
(4 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Nerėpaĩ

Nerėpaikaimas šiaurinės rytiniame Kretingos rajono savivaldybės teritorijos pakraštyje, 4 km į šiaurės rytus nuo Salantų, Erlos kairiajame krante.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimas plyti tarp Erlos ir SalantoNotės upių slėnių esančios pakilumos viršūnėje. Ribojasi su Nerėpais, Dvarčininkais, Kalniškiais, Erlėnais ir Šaučikiais. Iš kaimo išteka Pagilbrastis, vakarine dalimi praeina kelias NerėpaiKalniškiai. Centrinėje ir rytinėje dalyje auga Nerėpų miškas.

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Šaukliai – 3 km MOSĖDIS – 6,5 km
Nerėpai
Šniukščiai – 2,5 km Blank-50px.png
Šaučikiai – 1,5 km
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Baidotai – 3 km
Erlėnai – 0,6 km
SALANTAI - 4 km
Kalniškiai Dvarčininkai – 1 km

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nerėpai (lenk. Nereppy) pirmąkart paminėti 1568 m.[2] Kaimas žemė plytėjo tarp Salanto ir Erlos, ribojosi su Erlėnais, Šaučikiais, Šaukliais, Kulaliais, Baidotais ir Laiviais. XVIII a. priklausė Vilniaus trinitorių vienuolynui, o dvasiniu gyvenimu nuo 1630 m. rūpinosi Salantų bažnyčios kunigai.

1750 m. buvo 11, 1821, 1843 ir 1846 m. – 9, 1866 m. – 8 dūmai.[3]

Valakinio-gatvinio kaimo sodybos stovėjo abipus kelio Erlėnai–Nerėpai–Šaukliai. Šiaurinėje dalyje plytėjo dvaro miškas, besiribojantis su Šaučikių žeme ir vadintas bendru vardu – Šaučikine. Jame buvo kaimo ganyklos, XVIIXVIII a. kūrėsi vienkieminis Nerėpų užusienis. Žemdirbių pastangas įsisavinti akmeningas iškirsto miško žemes liudija akmenų krūsnys ir aptvarai, ženklinantys buvusių laukų ribas. Erlos upelio kairiojo kranto slėnyje plytėjo bendro naudojimo šienaujamos pievos ir ganyklos. Nuo gretimo Šaučikių kaimo Nerėpus skyrė tiesus, iš akmenų sukrautas pylimas, kurio fragmentas išliko Šaučikinės miško vakariniame pakraštyje.

Po 1831 m. sukilimo Nerėpai buvo atimti iš trinitorių vienuolyno ir perduoti valstybiniam Mosėdžio dvarui. 1870 m. kaime ir Nerėpų užusienyje buvo 27 revizinės sielos (prievolininkai vyrai) ir 247 rėžiai žemės, už kurią valstiečiai mokėjo valstybei žemės mokestį.[4] XIX a. kaimo žemių rytinėje dalyje atsirado Dvarčininkai, o pietinėje – Kalniškiai. Po baudžiavos panaikinimo įsteigus valstiečių luominę savivaldą, kaimas buvo priskirtas Mosėdžio valsčiaus Mosėdžio seniūnijai.

1923m. buvo 14 ūkių.[5] XIX a. II pusės – XX a. žemės reformų metu Nerėpai neteko rytinės žemių dalies, kuri buvo priskirta Šaučikiams ir Erlėnams. Išlikęs kaimo branduolys per sovietmečio administracinio-teritorinio suskirstymo reformas padalintas pusiau: Skuodo rajonui liko šiaurinė Nerėpų dalis, o pietinė buvo priskirta Kretingos rajonui.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Mosėdžio seniūnija, Mosėdžio valsčius, Telšių apskritis
19151919 m. Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis, Oberosto Lietuvos sritis
19191950 m. Mosėdžio valsčius, Kretingos apskritis
19501954 m. Šauklių apylinkė, Salantų rajonas
19541959 m. Erlėnų apylinkė, Salantų rajonas
19591995 m. Imbarės apylinkė, Kretingos rajonas
19952009 m. Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis
nuo 2009 m. Erlėnų seniūnaitija, Imbarės seniūnija, Kretingos rajono savivaldybė, Klaipėdos apskritis


Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m.
1821 m. 1843 m. 1866 m. 1902 m. 1923 m.sur. 1959 m.sur.
112 114 81 54 100 52
1970 m.sur. 1979 m.sur. 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
39 16 10 5 2 -


Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Nerėpų senosios kapinės (XVI a. - XX a. pr.)
  • Monumentalus kryžius (XX a. I pusė; stovėjo Juozo ir Monikos Beniušių sodyboje, kurią nugriovus 1994 m. perkeltas į Erlėnų k., prie Genovaitės Beniušytės-Ramonienės namo).
  • Koplytėlė su ornamentuotais kryželiais ir Švč. Lurdo Marijos skuptūra (XX a. I p.; meistras Antanas Aklys; atnaujinta apie 1980 m.; meistras Stasys Valužis). Medinė, stačiakampė stačiasienė, vienanavė, su aklinu trikampiu frontonu, paremtu ant 2 kolonėlių, ir dvišlaičiu stogeliu. Koplytėlė 1,73 m aukščio, apjuosta lauko akmenų aptvaro ir statinių tvoros.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, T. 2. – Vilnius: Mintis, 1976.
  2. Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – Ap. 1, f. 1292. – B. 170
  3. Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 71, 73
    Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 16 (Nerepty)
  4. Списокъ мировыхъ участковъ и волостей Ковенской губерніи: Составленъ в 1870 году. – C. 85
  5. Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 117
  • Julius Kanarskas. Kultūros paveldo objektų stebėsenos 2004 metais ataskaita. – Kretingos muziejaus mokslinis archyvas. – F. 4. – B. 504.
  • Aldona Beržanskienė. Erlėnų ir aplinkinių kaimų etnokultūros lobynas. – Erlėnai, 2006. – Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos kraštotyros darbų rankraštynas. – L. 42, 47-48.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]