Kulaliai
Kulaliai | ||
---|---|---|
Koordinatės | 56°07′59″š. pl. 21°39′29″r. ilg. / 56.133°š. pl. 21.658°r. ilg.Koordinatės: 56°07′59″š. pl. 21°39′29″r. ilg. / 56.133°š. pl. 21.658°r. ilg. | |
Apskritis | ![]() | |
Savivaldybė | ![]() | |
Seniūnija | Notėnų seniūnija | |
Gyventojų skaičius | 6 (2011 m.) | |
![]() |
KulaliaiVikiteka | |
Kulaliai – kaimas pietinėje Skuodo rajono savivaldybės teritorijos dalyje, 2 km į šiaurės vakarus nuo Notėnų, Salantų regioniniame parke.
Etimologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pavadinimas kilo iš žodžio žem. kūlis (kulis) (liet. akmuo).
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Šiaurės rytiniu ir šiauriniu pakraščiu prateka Eiškūnas (dešinysis Bartuvos intakas). Kaime yra Kulalių riedulynas ir Kulalių skaldyklos akmenynas.
Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą] | |||||||||||
![]() |
MOSĖDIS – 6 km Šerkšniai |
Žebrokai | ŠATĖS – 7 km Prialgava |
![]() | |||||||
Šniukščiai Šaukliai – 5 km |
|
Vindeikiai – 2 km | |||||||||
Baidotai SALANTAI – 9 km |
Cypinai | Šlamai NOTĖNAI – 3 km |
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
1564 m. minimi kaip Kulai ar Kuliai. 1568 m. žymimas Kuliškių (lenk. Kuliszki) kaimas, kurį juosė Šaukliai, Šaučikiai, Nerėpai, Baidotai, Notėnai, Žemaičių vyskupo Mosėdžio dvaro ir Viešvėnų valsčiaus žemės.[2]
XIX a. gyventojų dvasiniu gyvenimu rūpinosi Mosėdžio ir Salantų bažnyčių kunigai. Salantų parapijai priklausančioje kaimo dalyje 1821, 1843 ir 1866 m. buvo 5 dūmų.[3] 1846 m. Mosėdžio parapijai priklausė 9, o Salantų parapijai – 10 kiemų.[4]
1923 m. buvo 47 kiemai (pagal kiemų skaičių Kulaliai užėmė Mosėdžio valsčiuje VI vietą).[5]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Demografinė raida tarp 1821 m. ir 2011 m. | |||||||
1821 m. | 1843 m. | 1866 m. | 1923 m.sur.[6] | 1959 m.sur.[7] | 1970 m.sur.[8] | ||
---|---|---|---|---|---|---|---|
62 | 50 | 54 | 305 | 275 | 185 | ||
1979 m.sur.[9] | 1985 m.[10] | 1989 m.sur.[11] | 2001 m.sur.[12] | 2011 m.sur.[13] | - | ||
87 | 43 | 21 | 14 | 6 | - | ||
|
P.S.: 1821, 1843 ir 1866 m. statistika apima tik Salantų parapijai priklausiusią kaimo dalį.
Kultūros paveldas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- Kapinės, vadinamos Markapiais (XVI – XIX a.).
- Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir šventųjų skulptūromis (XIX a. pabaiga – XX a. I pusė).[14]
- Kapinių koplytėlė (XX a. vidurys).
- Kapinių kryžius (XX a. pradžia).
- Monumentalus kryžius išplatintais trilapiais galais (XX a. I pusė; kelio Kulaliai – Mosėdis dešinėje).
- Monumentalus kryžius piramidiniais galais (XX a. pabaiga; kelio Kulaliai – Mosėdis kairėje).
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Vietovardžių žodynas (LKI, 2007 m.)
- ↑ Lietuvos valstybės istorijos archyvas. – F. 1292, ap. 1, b. 170
- ↑ Kazys Misius. Iš Salantų bažnyčios ir parapijos istorijos. – Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės. – Žemaičių praeitis. – Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. – T. 15. – P. 73
- ↑ Michał Gadon. Opisanie powiatu Telszewskiego w gubernii Kowieńskiej w dawnem Xięstwie Żmujdzkiem położonego. – Wilno, 1846. – S. 160
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos. – Kaunas, 1925. – P. 116
- ↑ Lietuvos apgyventos vietos: pirmojo visuotinojo Lietuvos gyventojų 1923 m. surašymo duomenys. Kaunas: Finansų ministerija. Centralinis statistikos biūras, 1925.
- ↑ Kulaliai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 238 psl.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
- ↑ Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
- ↑ Kulaliai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 2 (Grūdas-Marvelės). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986. 423 psl.
- ↑ Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
- ↑ Klaipėdos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
- ↑ Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013.
- ↑ Kultūros vertybių registras: Koplytėlė su ornamentuotu kryželiu, Marijos Maloningosios ir Š