Mogiliavo sritis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Mogiliovo sritis)
Mogiliavo sritis
Магілёўская вобласць
Mogiliavo srities vėliava Mogiliavo srities herbas
Administracinis centras Mogiliavas
Rajonai 21
Gyventojų (2014 m.) 1 072 500
Plotas 29 000 km²
Tankumas (2014 m.) 37 žm./km²
Tinklalapis region.mogilev.by/
Vikiteka Mogiliavo sritisVikiteka

Mogiliavo sritis (blrs. Магілёўская вобласць, rus. Могилёвская область) – sritis rytų Baltarusijoje. Šiaurėje ribojasi su Vitebsko, vakaruose – su Minsko, pietuose – su Gomelio sritimi. Rytuose turi sieną su Rusija. Administracinis centras – Mogiliavas. Įkurta 1938 m.

Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vyrauja lygumų reljefai. Rytuose yra Oršos-Mogiliavo lyguma, šiaurės rytuose – Horkų-Mstislavlio lyguma (didžiausia altitudė 239 m), vakaruose – prieledyninė Centrinė Biarezinos lyguma, šiaurėje – Oršos aukštumos atšakos (didžiausia altitudė 224 m).

Klimatas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klimatas vidutinių platumų; kontinentinis. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra -8,2 °C srities šiaurės rytuose, –6,5 °C pietvakariuose; liepos mėnesio atitinkamai 17,8 °C ir 18,7 °C. Metinis kritulių kiekis 550–650 mm.

Hidrologija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Svarbiausios srities upės – Dniepras, Berezina, Sožas, Ptičė, Drutė. Yra keli nedideli ežerai, didžiausias – Zaozerė. Didžiausi tvenkiniai – Čyhiryno ir Asipovičių.

Gamta[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miškai užima 35 % srities teritorijos. Yra Zaozerų ir Čerykavo gamtos draustiniai. Po 1986 m. Černobylio AE avarijos Mogiliovo srities rytinė dalis užteršta radioaktyviaisiais nuklidais.

Naudingosios iškasenos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kasami fosforitai (palei Sožo upę), kreida, molis, smėlis, durpės. Yra mineralinių versmių.

Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mogiliavo srityje gyvena 1,072 mln. gyventojų (2014 m. duomenys). Tai sudaro 12,2 % šalies kiekio. Tautinė sudėtis: baltarusiai 89,3 %, rusai 10 %, žydai, lenkai, ukrainiečiai, totoriai, lietuviai, armėnai, čigonai.

Didžiausi miestai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mogiliavo sritis padalinta į 21 rajoną:

Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Transportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Laivuojamos upės: Dniepras, Biarezina, Sožas. Per srities teritoriją eina geležinkeliai VitebskasŽlobinas, ŽlobinasBabruiskasMinskas, KryčavasMogiliavasAsipovičai. Svarbiausi plentai – Sankt Peterburgas (Rusija)–Mogiliavas–Kijevas (Ukraina) ir Mogiliavas–Babruiskas–Minskas. Praeina naftotiekis Unecha (Rusija)–Polockas.

Pramonė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Didžiausi pramonės centrai – Mogiliavas ir Babruiskas. Vyrauja mašinų gamyba, naftos perdirbimas, metalo ir medienos apdirbimo, chemijos (sintetinio pluošto, plastikų), statybinių medžiagų (cemento, plytų), baldų, tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto (mėsos, pieno, konditerijos, gaiviųjų gėrimų) pramonė.[1]

Žemės ūkis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žemės ūkio naudmenos užima 51 % srities teritorijos. Auginami javai (rugiai, kviečiai, miežiai, avižos), bulvės ir kitos daržovės, pašariniai augalai. Veisiami pieniniai ir mėsiniai galvijai, kiaulės, avys, ožkos, naminiai paukščiai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Mogiliavo sritis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 305 psl.