Černobylio atominė elektrinė
51°23′20″ š. pl. 30°06′38″ r. ilg. / 51.38889°š. pl. 30.11056°r. ilg.
Černobylio AE | |
---|---|
Vieta | Pripetė, Kyjivo sritis |
Koordinatės | 51°23′20N 30°06′38E |
Statybos pradžia |
1970 m. |
Baigta eksploatuoti |
2000 m. |
Reaktorių skaičius |
4 |
Reaktorių tipas | RBMK-1000 |
Eksploatuojami reaktoriai |
0 |
Galingumas | 4000 MW |
Statomi energoblokai |
0 |
Tinklalapis | chnpp.gov.ua/en |
Černobylio atominė elektrinė – nebeveikianti, pirmoji Ukrainoje atominė elektrinė. Pastatyta prie Pripetės, 18 km į šiaurės vakarus nuo Černobylio. 1977–1983 m. joje įrengti reaktoriai (4 × RBMK-1000, 4000 MW).
Pagarsėjo dėl 1986 m. balandžio 26 d. įvykusios katastrofiškos avarijos ketvirtajame elektrinės bloke. 2016 m. baigtas statyti naujas apsauginis gaubtas (sarkofagas), dengiantis ketvirtąjį bloką ir ribojantis radioaktyvių medžiagų sklaidą.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Nuo XX a. septintojo dešimtmečio vidurio Ukrainos šiaurėje ieškota vieta, tinkama naujai atominei elektrinei statyti. 1967 m. vasario 2 d. TSKP Centro komiteto ir TSRS Ministrų tarybos nutarimu rekomenduota Ukrainos valstybiniam plano komitetui statyti naują (6000 MW galios) atominę elektrinę dešiniajame Pripetės upės krante, prie Janovo kaimo. 1970 m. gruodžio 14 d. TSRS Ministrų taryba patvirtino sprendimą, kad įrengiami RBMK. Jie pasirinkti siekiant greitai sukurti galingą elektrinę. Analogiški buvo įrengti Leningrado ir Kursko atominėse elektrinėse.
RBMK reaktoriuose branduolinį kurą galima perkrauti nemažinant reaktorių galios. Nuo 1970 m. statyti pirmieji (2 × 1000 MW) blokai. 1970 m. vasarį pradėtos ir Pripetės miesto statybos. Jame turėjo įsikurti ČAE darbuotojai. 1977 m. gruodžio 14 d. paleistas pirmasis, o 1979 m. sausio 10 d. – antrasis reaktorius. 1980 m. spalio 21 d. prie ČAE prijungta 750 kV įtampos elektros perdavimo linija. Iki 1983 m. gruodžio 30 d. pastatyti ir paleisti Nr.3 ir Nr.4 blokai. 1981 m. pradėtos Nr.5, Nr.6 blokų statybos (nutrauktos po 1986 m. avarijos).
Po avarijos, reaktoriai nr. 1/2/3 dar kelioliką metų eksploatuoti, palaipsniui išjungti. 2000 m. gruodžio 15 d. sustabdytas paskutinis (nr.3) reaktorius.
Avarijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]ČAE įvyko kelios avarijos.
1982 m. rugsėjo 9 d. pirmame bloke atsirado technologinio kanalo trūkis. ČAE tapo teritorija užteršta radioaktyviomis medžiagomis. Per 3 mėn. trukusį remontą, išvalyta.
1986 m. balandžio 26 d. 01:23 val. ČAE įvyko didelė avarija, sugriovusi ketvirtąjį reaktorių. Tai pragaištingiausia branduolinės jėgainės katastrofa istorijoje. Dėl jos žuvo šimtai žmonių, >115 tūkst. gyventojų buvo evakuoti iš 30 km spindulio zonos.
Po didžiosios avarijos ČAE blokai buvo išjungti. 1986 m. gegužės 23 d. 4 reaktoriaus variklių tunelių patalpose kilo 7 val. trukęs gaisras. Jis užgesintas, nepaisant ČAE teritorijoje tvyrojusio didelio radioaktyvumo.
1986 m. rudenį įrengus sugriautą 4 bloką gaubiantį gelžbetoninį sarkofagą, 1986 m. spalį vėl paleisti 1 ir 2 blokai. 1987 m. pabaigoje įjungtas 3 blokas.
1991 m. spalio 11 d. antrajame bloke kilo gaisras, kurio metu buvo pažeistas ketvirtasis turbogeneratorius.
Nuorodos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
|