Bychavas
| Bychavas blrs. Быхаў, rus. Быхов | |
|---|---|
 
| |
.jpg) | |
| Laiko juosta: (UTC+3) | |
| Valstybė |  Baltarusija
|
| Sritis |  Mogiliavo sritis
|
| Rajonas | Bychavo rajonas |
| Gyventojų | 16 601 |
 Vikiteka |
Bychavas |
Býchavas [1] (blrs. Быхаў; arba Býchovas, rus. Быхов) – miestas Baltarusijoje, Mogiliavo srityje, 50 km į pietus nuo Mogiliavo, Dniepro upės dešiniajame krante, netoli Mokriankos žiočių. Per Bychavą eina geležinkelis Mogiliavas–Žlobinas, plentai į Gomelį, Mogiliavą, Rahačovą. Pramonė orientuota į žemės ūkį – daržovių džiovinimą ir konservavimą, pieno miltelių, linų apdirbimą, tačiau mieste yra ir baldų, metalo dirbinių gamyba. Yra istorijos ir kraštotyros muziejus. Barokinė sinagoga, pilies (abi XVII a.) liekanos, cerkvė (XIX a. vidurys).[2]
.jpg)
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pirmąkart paminėtas XIV a. Rusijos miestų sąraše.[3] Nuo XV a. 2-osios pusės priklausė LDK didikams Druckiams–Zubrovickiams, Goštautams. Po Stanislovo Goštauto mirties 1542 m. Bychavas perėjo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam, tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės seniūnijos centru. Vėliau Bychavą valdė Chodkevičiai, Sapiegos. XVI a. Bychave įsteigta patrankų liejykla, kuri veikė iki XVIII a. vidurio. Jonas Karolis Chodkevičius 1590–1625 m. pastatydino Šv. Kazimiero bažnyčią, miesto įtvirtinimus ir pilį – Bychavas tapo Abiejų Tautų Respublikos pasienio tvirtove. XVII a. įrengti bastioniniai įtvirtinimai. 1654–1655 m. Bychavo gyventojai, tarp jų 1000 vyrų žydų rinktinė, kartu su pilies įgula sėkmingai atlaikė Rusijos kariuomenės apgultį. XVII a. pirmoji pusėje įkūrus Naujojo Bychavo miestelį Bychavas imtas vadinti Senuoju Bychavu. 1755 m. jame buvo 2522 gyventojai, 534 kiemai, vyko 3 kasmetiniai turgūs.
_(cropped).jpg)
1772 m. Bychavas atiteko Rusijos imperijai, priskirtas Mogiliavo gubernijai, tapo Senojo Bychavo apskrities centru. 1781 m. suteiktas herbas. Nuo 1802 m. Mogiliavo gubernijos Senojo Bychavo, 1852–1923 m. Mogiliavo gubernijos Bychavo apskrities centras.[4] 1831 m. už dalyvavimą sukilime Bychavas iš Sapiegų konfiskuotas, tapo valstybės nuosavybe. 1829–1834 m. vyko Bychavo valstiečių bruzdėjimas prieš baudžiavą. XIX a. antroje pusėje Bychave veikė 4 malūnai, apskrities ir parapinė mokyklos, 3 cerkvės, bažnyčia, sinagoga, 1882 m. pastatyta telegrafo, 1902 m. – geležinkelio stotis. 1913 m. pradėjo veikti kino teatras. Nuo 1924 m. Baltarusijos TSR rajono centras. Per Antrąjį pasaulinį karą Bychave ir Bychavo rajone naciai nužudė 9158 žmonių.[5]
Sovietmečiu buvo maisto ir baldų pramonės centras.[6]
Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
 | ||||||||
| 1755 m. | 1815 m. | 1841 m. | 1897 m.sur. | 1913 m. | 1926 m.sur. | 1939 m.sur. | ||
|---|---|---|---|---|---|---|---|---|
| 2 522 | 3 219 | 5 475 | 6 400 | 8 100 | 7 657 | 11 000 | ||
| 1959 m.sur. | 1970 m.sur. | 1991 m. | 1997 m. | 2004 m. | 2006 m. | - | ||
| 13 000 | 17 400 | 22 000 | 20 400 | 17 500 | 16 400 | - | ||
| ||||||||
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Pasaulio vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006–2014. (VLKK versija)
- ↑ Mindaugas Pažemys. Bychavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 163 psl.
- ↑ Bychavas. Lietuvos istorija. Enciklopedinis žinynas. I tomas (A–K). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2011. ISBN 978-5-420-01689-3. // psl. 196
- ↑ Bychów (1). Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. I (Aa — Dereneczna). Warszawa, 1880, 489 psl. (lenk.)
- ↑ Bychavas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 163 psl.
- ↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1986. // psl. 79