Pereiti prie turinio

Berezina

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Apie kaimą Radviliškio rajone žr. Beržinė (Radviliškis).
Berezina
Berezina ties Asipovičais
Berezina ties Asipovičais
Ilgis 613 km
Baseino plotas 24 500 km²
Vidutinis debitas 145 m³/s
Ištakos Minsko aukštuma
Žiotys Dniepras
Šalys Baltarusija
Vikiteka Berezina

Berezina (arba Biarezina, Bereza, Beržūnė; blrs. Бярэзіна, rus. Березина) – upė Baltarusijoje; Dniepro dešinysis intakas. Prasideda šalies šiaurėje, pelkėtoje Minsko aukštumoje. Teka į pietus ir pietryčius per Berezinos Vidurupio lygumą. Įteka į Dnieprą ties Goravlio gyvenviete.

Didžiausi intakai: Bobras, Kleva, Olsa, Ola (kairieji), Aina, Svisločė (dešinieji).

Patvinusi Berezina (dail. K. Frantz, 1918 m.)

Užšąlusi nuo gruodžio iki balandžio. Upės aukštupyje įkurtas 760 km² Berezinos biosferos draustinis. Laivuojama 505 km nuo žiočių. Prie Berezinos įsikūrę: Barysavas, Berazino, Babruiskas, Svetlahorskas.

Lietuvių kartografijoje sutinkamas ir Didžioji Bereza pavadinimas, ypač norint ją atskirti nuo kitos Beržūnės (Nemuno dešiniojo intako), pastaroji kartais vadinama Vakarų Beržūnės vardu. Etnologas Arvydas Norkūnas siūlo šį Nemuno intaką vadinti Beržūnėlės, dar geriau Beržynės ar Beržės vardu, o Dniepro intaką – Pietų Beržūna. Lietuvių enciklopedija nurodo, kad upė seniau buvusi Lietuvos ir Rusijos siena.[1] 1812 m. lapkričio 26-28 d. rusai užpuolė besikeliančią per Bereziną atsitraukiančią Napoleono armiją – įvyko Berezinos mūšis.

  1. Lietuvių enciklopedija, t. II, Boston: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1954, p. 408–409