Pereiti prie turinio

Mindaugas Tomonis

Pridėti nuorodas
Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
   Šį puslapį ar jo dalį reikia sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, sutvarkykite.
Mindaugas Tomonis
Gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d.
Vilnius, Lietuva
Mirė 1975 m. lapkričio 5 d. (35 metai)
Vilnius, Lietuva
Palaidotas (-a) Rokantiškių kapinėse
Tautybė Lietuvis
Tėvas Stasys Tomonis
Motina Jonė Sutkevičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Aldona Vilčinskaitė
Vaikai Rytis, Audrius
Veikla poetas, filosofas, kovotojas už Lietuvos laisvę
Pareigos technikos mokslų kandidatas
Alma mater Kauno politechnikos institutas

Mindaugas Kazimieras Tomonis (slp. Tomas Kuršys) – poetas, filosofas, kovotojas už Lietuvos laisvę – gimė 1940 m. rugpjūčio 28 d. Vilniuje, žuvo 1975 m. lapkričio 5 d. Vilniuje. Buvo rastas ant geležinkelio bėgių. Buvo kankintas ir nužudytas KGB (sovietų okupantų) kaip kitamintis ir Lietuvos Rezistencijos dalyvis.

Biografija

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas Stasys Tomonis (1915–1992) (pavardę sulietuvino 1939 m. – iš Tomaševičiaus tapo Tomoniu) tuo metu, kai gimė Mindaugas, buvo Vilniaus universiteto Teisės fakulteto dėstytojas.

Motina – Jonė Sutkevičiūtė-Tomonienė (1909–1975) – gimė ir praleido vaikystę Čikagoje, JAV. Jos tėvai buvo kilę iš smulkių Baisogalos apylinkės bajorų. Tėvas mirė 1923 m., motina našlė su dukra 1927 m. persikėlė gyventi į Lietuvą, apsigyveno Kaune. Jonė Sutkevičiūtė vertėsi privačiomis anglų kalbos pamokomis, rašė apsakymus, neblogai tapė. 1939 m. ištekėjo už Stasio Tomonio.

Mindaugą Tomonį pakrikštijo kunigas Kristupas Čibiras Šv. Mikalojaus bažnyčioje. Krikšto metu jis gavo du vardus – Mindaugas Kazimieras. Augo iš pradžių Vilniuje. Per 1944 m. mūšius Tomonių šeima buvo Kampų kaime prie Nevėžio (Kėdainių r.). Tų metų rudenį išsikėlė į Kauną, apsigyveno buvusiuose dailininko Antano Žmuidzinavičiaus namuose (dabar – muziejus).

1946 m. rudenį Mindaugas pradėjo lankyti aštuonmetę Jono Jablonskio mokyklą Žaliakalnyje. 1950 m. Mindaugas perėjo į Komjaunimo vidurinę mokyklą (taip tuomet vadinosi Aušros gimnazija). Buvo gabus ir stropus mokinys, tik labai nekalbus ir nedrąsus. Anksti pradėjo rašyti eilėraščius, bendradarbiavo spaudoje, dažniausiai į Kauno tiesą rašė trumpas informacijas apie Respublikinės bibliotekos įvairius kultūrinius renginius (ten tuo metu dirbo jo tėvas), taip pat kritines žinutes apie mieste pastebėtas įvairias negeroves.

1957 m. sėkmingai baigė vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno politechnikos institutą studijuoti chemijos technologijos. 1962 m. pavasarį vedė Aldoną Vilčinskaitę. Baigęs institutą, išvyko į paskyrimo vietą Kuršėnuose – Daugėlių silikatinių plytų gamyklą. 1963 m. pradžioje gimė sūnus Rytis, o rudenį šeima atsikėlė į Vilnių, kur jau gyveno tėvai ir seserys. Pradėjęs dirbti Mokslų akademijos Chemijos instituto aspirantu, disertacijai pasirinko temą apie stiklo gamybą. 1964 m. pabaigoje Mindaugas su šeima apsigyveno Kaune, įsidarbino Statybos ir architektūros mokslo tyrimų institute, pakeitė disertacijos temą. 1965 m. pradžioje gimė antras sūnus Audrius. M. Tomonis toliau labai intensyviai dirbo, baigė visus eksperimentinius darbus ir 1967 m. sėkmingai apgynė disertaciją, gavo technikos mokslų kandidato laipsnį. Nepamiršo ir poezijos, vienas kitas eilėraštis išspausdintas Kuršėnų laikraštyje, Šluotoje. 1968 m. Mindaugas su šeima grįžo į Vilnių, įsidarbino Puslaidininkių fizikos institute, po to perėjo dirbti į Restauracines dirbtuves (vėliau – Paminklų konservavimo institutas).

Kūryba

1970 m. laiške poetui Eugenijui Matuzevičiui rašė, jog sugrįžo į Vilnių kad būtų arčiau tikrųjų poetų. M. Tomoniui rašymas buvo būtinybė, jis naktimis studijavo Šventąjį Raštą, Leibnico, Kanto, Nyčės, Solovjovo, Maceinos, Vydūno, kitų žymių filosofų veikalus.

1970–1975 m. buvo aktyviausias ir kūrybingiausias laikotarpis M. Tomonio kūryboje: išleisti du poezijos rinkiniai – „Pro snaigių užuolaidą“ ir „Rašmenys ant smėlio“, filosofinė apybraiža „Žinia“, skirta artėjančioms Čiurlionio 100-osioms gimimo metinėms. Tomo Kuršio slapyvardžiu pasirašyti eilėraščiai pasirodo Poezijos pavasaryje, Literatūroje ir mene. 1971 m. Mindaugas Tomonis tapo Jaunųjų rašytojų sekcijos nariu. Jo eilėraščiuose perteikiama pasipriešinimo totalitarinei sovietinės sistemos prievartai idėja. 1973 m. rezistenciją skatinantys M. Tomonio eilėraščiai išspausdinti Metmenyse (nr. 26). Nuo 1973 m. Mindaugas Tomonis pradėjo rengti Lietuvos filosofijos istoriją.

Rezistencinė veikla

1974 m. pradžioje Paminklų konservavimo institutas Mindaugą Tomonį siuntė ištirti Kryžkalnio paminklo sovietinei armijai būklę. M. Tomonis atsisakė vykti, o pasiaiškinime reikalavo demokratijos, spaudos ir sąžinės laisvės, o svarbiausia – atkurti nepriklausomą Lietuvos valstybę. Jis atleidžiamas iš darbo, tačiau po kurio laiko vėl priimamas atgal. Vėliau Mindaugas Tomonis gavo karinio komisariato kvietimą atvykti į karinius mokymus. Jis atsisako tarnauti Sovietų armijoje. M. Tomonis prievarta paguldomas į Vilniaus psichiatrinę ligoninę ir išlaikomas joje ketvertą mėnesių. Ligoninėje M. Tomoniui per didelėmis dozėmis buvo prievarta leidžiami psichiką veikiantys preparatai (neuroleptikai), taikomos kitos psichiką trikdančios priemonės. Per 4 mėnesius ligoninėje M. Tomonis priaugo daug svorio. Grįžęs iš ligoninės, toliau dirbo Paminklų konservavimo institute, rašė eilėraščius, taisė Žinią. 1974 m. gruodžio ir 1975 m. sausio mėnesiais ateizmo muziejaus, įrengto Šv. Kazimiero bažnyčioje, lankytojų knygoje M. Tomonis įrašė du ilgus įrašus. įrašuose atvirai pasmerkė melagingą sovietinę ateizmo propagandą, pranašavo besiartinantį ateistinio siautėjimo epochos galą. 1975 m. birželio 25 dieną išsiuntė laišką CK nariams ir SSKP XXV suvažiavimui, kartodamas tuos pačius reikalavimus: Lietuvos nepriklausomybės, demokratijos, tikros sąžinės laisvės. 1975 m. birželio 27 dieną M. Tomonis antrą kartą prievarta išvežamas į Naujosios Vilnios psichiatrinę ligoninę, kur jam tęsimas psichikos žalojimas.

1975 m. birželio 29 d. miršta M. Tomonio motina. Mindaugas išleidžiamas iš ligoninės tik liepos pabaigoje su sąlyga, jog nuolat lankysis ligoninėje antidepresanto neuroleptiko Moditeno injekcijoms. Visų Šventųjų dieną Mindaugas Tomonis su šeima aplanko motinos kapą. Grįžęs su seserimis tariasi, kaip gruodžio 1-ąją švęs tėvo šešiasdešimtmetį, o lapkričio 5-ąją išeina į darbą ir vakare į namus nebegrįžta. Jis tą dieną slapta įkalinamas Vilniuje KGB kalėjime ir tardomas, kankinamas bei nužudomas. Artimieji laidotuvių metu aiškiai matė šautines žaizdas Mindaugo galvoje. Ant kaklo buvo peilio pjautinės žaizdos, nebūdingos traukinio pervažiavimui.

KGB oficialiai artimiesiems praneša, jog Mindaugo kūnas buvo rastas ant geležinkelio bėgių netoli Rasų kapinių. Artimiesiems paprašius parodyti žūties vietą, tai delsiama padaryti. Po keleto dienų yra parodoma inscenizuota žūties vieta, aplieta krauju ir šalia numesti keli asmeniniai daiktai. Vilniaus Gelžkelio suvestinėse tomis dienomis nėra užregistruota nei viena avarija, kurioje buvo užmuštas žmogus. Mindaugo artimieji ir giminės tiesiogiai daug kartų bauginami ir tardomi KGB darbuotojų, jiems liepiama neieškoti tiesos del Mindaugo žūties, jų namuose vykdomos kratos. Mindaugo Tomonio šeimos nariai ir giminės buvo persekiojami KGB ilgą laiką, šis persekiojimas nesibaigė net ir po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo.

Nuorodos

[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Mindaugas_Tomonis&oldid=7440077"