TSKP suvažiavimas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
TSKP VIII suvažiavimo delegatai, 1919 m. vasario 18 d.


TSKP suvažiavimas (rus. Съезд КПСС) – pagal TSKP įstatus, aukščiausias Tarybų Sąjungos komunistų partijos valdymo organas.[1]

Dalyviai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

TSKP suvažiavimo delegatus rinkdavo respublikų partijų suvažiavimai, o RFTSR atveju – kraštų, sričių, bei autonominių respublikų partijų suvažiavimai.[1] Išrinkimas į suvažiavimą daugiausiai buvo naudojamas kaip apdovanojimas.[1] Maždaug pusė delegatų būdavo svarbesni partijos nariai (pavyzdžiui, XXVIII suvažiavime dalyvavo 1074 partijos funkcionieriai, 1240 valstybės pareigūnų, 147 mokslininkai, 332 aukšto rango kariškiai, 279 rašytojai ir menininkai), kita pusė – eiliniai nariai.[1]

Suvažiavimo delegatų vis daugėjo.[1] 1898 m. vykusiame I suvažiavime suvažiavime dalyvavo 9 delegatai, o XXVII suvažiavime – 5000.[1]

Eiga, funkcijos, įtaka[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Paprastai TSKP suvažiavimas trukdavo apie savaitę.[1] Pagrindinis jo įvykis būdavo TSKP Generalinio sekretoriaus pranešimas apie partijos būklę, užsienio ir ekonominę politiką, pasiekimus.[1] Be to, TSRS Ministrų tarybos pirmininkas perskaitydavo pranešimą apie būsimą penkmečio planą.[1] Kitos kalbos (respublikų partijų sekretorių, obkomų sekretorių, įvairių valstybės pareigūnų) formalizuotai aptardavo tai, ką minėjo Generalinio sekretoriaus kalba.[1] Keletas centrinio aparato atrinkti eiliniai partijos nariai sakydavo kalbas, šlovinančias partijos politiką.[1] Be to, kalbas sakydavo ir kitų šalių komunistų ar darbininkų partijų (palankių TSRS) sekretoriai.[1] Kartais suvažiavimas priimdavo ir naują TSKP programą.[1]

Nuo 1921 m. vykusio X suvažiavimo debatai suvažiavimo metu nevykdavo.[1]

Suvažiavimo balsavimai baigdavosi vienbalsiai.[1] Suvažiavimas priimdavo kelias rezoliucijas, susijusias su Generalinio sekretoriaus ataskaita.[1] Kartais suvažiavime būdavo formaliai priimami įstatų pakeitimai.[1] Be to, suvažiavimas formaliai išrinkdavo TSKP Centro komitetą.[1]

Daugėjant suvažiavimo delegatų, suvažiavimų įtaka vis mažėjo.[1] Iki 1925 m. suvažiavimai vykdavo kasmet.[1] Po to jų įtaka sumenko, ir jie vyko kas trejetą – ketvertą metų.[1] 1939–1952 m. suvažiavimai ir visai nevyko.[1] Po to, mirus Stalinui, į įstatus buvo įrašyta, kad suvažiavimai turintys vykti kas penketą metų.[1]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,00 1,01 1,02 1,03 1,04 1,05 1,06 1,07 1,08 1,09 1,10 1,11 1,12 1,13 1,14 1,15 1,16 1,17 1,18 1,19 1,20 1,21 1,22 Kongreso bibliotekos Federalinis tyrimų skyrius „A Country Study: Soviet Union (Former)“, 1991, skyrius „Party Congress“, 293-295 psl., [1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka