Baisogala

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Baisiogala)
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Baisogala
BZN Baisogala church front.JPG
Baisogalos bažnyčia
Baisiogala COA.png

Baisogala
Koordinatės 55°38′20″š. pl. 23°43′19″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.722°r. ilg. / 55.639; 23.722 (Baisogala)Koordinatės: 55°38′20″š. pl. 23°43′19″r. ilg. / 55.639°š. pl. 23.722°r. ilg. / 55.639; 23.722 (Baisogala)
Apskritis Šiaulių apskrities vėliava Šiaulių apskritis
Savivaldybė Radviliškio rajono savivaldybės vėliava Radviliškio rajono savivaldybė
Seniūnija Baisogalos seniūnija
Gyventojų skaičius 2 034 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: BaisogalaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Baisógala
Kilmininkas: Baisógalos
Naudininkas: Baisógalai
Galininkas: Baisógalą
Įnagininkas: Baisógala
Vietininkas: Baisógaloje

Baisogala – miestelis Radviliškio rajono savivaldybės teritorijoje, 14 km į pietus nuo Šeduvos, prie Kiršino upelio, Baisogalos kalvagūbryje (110–135 m virš jūros lygio). Seniūnijos, seniūnaitijos ir parapijos centras.

Stovi Švč. Trejybės bažnyčia (nuo 1882 m.), išlikęs dvaro pastatų ansamblis (XIX–XX a. pradžia), yra Baisogalos Gimnazija, biblioteka, mokykla-darželis, paštas (LT-82025), geležinkelio Kaišiadorys-Liepoja geležinkelio stotis (ruožas Jonava-Šiauliai), LVA gyvulininkystės institutas. Stūkso du Baisogalos akmenys „su dubeniu“.

Geležinkelio ruožas

Railway station template image.svg

Baisogala


Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje pažymėta Boijsagola
Baisogalos dvaras XIX a. (Napoleono Ordos paveikslas)

Istoriniuose šaltiniuose Baisogala pirmą kartą paminėta XIII a. 1537 m. minimas miestelis su 24 alaus smuklėmis ir 10 daržininkų kiemų. 1539 m. įkurta parapija, Žygimantas Augustas Baisogalos parapijai paskyrė žemių, kuriose buvo pastatyta Baisogalos bažnyčia, 1627 m. atstatyta, 1774 m. sudegė; dabartinė mūrinė bažnyčia pastatyta 1882 m.

1589 m. Baisogala tapo valstybės dvaru, ilgą laiką buvo vaitystės centras. 1615 m. Baisogaloje buvo turgavietė, 53 kiemai, 30 alaus smuklių. 1636 m. Baisogalai suteikta prekybos privilegija, ji pakartota 1700 m. 1780 m. Stanislovas Augustas savo privilegija suteikė Baisogalai prekymečių ir jomarkų teises. 1791 m. Baisogala gavo Magdeburgo teises ir miesto herbą. Tačiau į miestą Baisogala neišaugo, nes labai nukentėjo per Šiaurės karą ir marą – 1738 m. buvo tik 5 kiemai. XIX a. pradžioje Baisogala tapo privačia valda. 1831 m. ir 1863 m. miestelį buvo užėmę sukilėliai. XIX a. – XX a. pradžioje dvaro savininkai Komarai pastatydino dvaro ansamblį, įkūrė plytinę, drenažo vamzdžių gamyklą, kalkių degyklą, kitų įmonių.

Pirmoji mokykla istoriniuose raštuose minima 1677 m. 1867 m. įsteigta valdinė pradžios mokykla, 19351945 m. progimnazija, 19451948 m. gimnazija, nuo 1948 m. Baisogalos vidurinė mokykla. 1881 m. įkurtas pašto ir telegrafo skyrius, 1887 m. – vaistinė. 1871 m. pradėjus naudoti geležinkelio Kaišiadorys-Liepoja liniją, šalia Baisogalos ėmė kurtis geležinkelio stoties gyvenvietė. XIX a. antroje pusėje – 1915 m. Baisogala buvo Škėmų, 19191950 m. Baisogalos valsčiaus centras. 19091914 m. veikė Baisogalos bandymų stotis. 1919 m. ties miesteliu Lietuvos kariai kovėsi su Raudonąja armija ir bermontininkais.

19181940 m. miestelis išsiplėtė. Per vokiečių okupaciją 1942 m. Liaudiškiuose, netoli Baisogalos sušaudyti 664 žmonės, daugiausia žydai. 19441958 m. Baisogaloje veikė mašinų ir traktorių stotis, vėliau kurį laiką – melioracijos statybos valdyba. 1956 m. į Baisogalą atkeltas Gyvulininkystės ir veterinarijos institutas, 1960 m. pertvarkytas į Lietuvos gyvulininkystės institutą. Baisogala buvo šio instituto eksperimentinio ūkio centrinė gyvenvietė, apylinkės centras. [4]

1958 m. atidaryta darželis-mokykla, kultūros namai, biblioteka, vėliau – poliklinika, centrinėje miesto aikštėje įsteigta pėsčiųjų zona, veikė du malūnai, lentpjūvė, melioracinės statybos valdyba. Veikia skraidyklių sporto klubas.

19881993 m. Baisogaloje veikė Sąjūdžio rėmimo grupė. 1992 m. patvirtintas naujasis Baisogalos herbas.

Administracinis-teritorinis pavaldumas
18611915 m. Skėmių valsčiaus centras Kauno gubernija
19191947 m. Baisogalos valsčiaus centras Kėdainių apskritis
19471950 m. Radviliškio apskritis
19501962 m. Baisogalos apylinkės centras Šeduvos rajonas
19621995 m. Radviliškio rajonas
1995 Baisogalos seniūnijos centras Radviliškio rajono savivaldybė


Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Miestelio pavadinimą sudaro du sandai bais- („baisus“) ir -gala („kraštas, pakraštys, pabaiga“), t. y. Baisogala reiškia „baisi, baisumo vieta, kraštas, pakraštys“.

XX a. tarpukariu vartota lytis Beisagala [5].

Architektūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Baisogalos centre

XIX a. – XX a. pradžios Baisogalos dvaro sodyba: rūmai, žirgynas, oficina, kiti ūkiniai pastatai bei parkas, įkurtas XIX a.. Rūmai turi romantinio klasicizmo bruožų; dviaukščiai, su dviem rizalitais ir rotonda, dengta kupolu. Interjerų apdailoje daug medžio, kupolo skliautas puoštas tapyba. Fasadus puošia pusapskričių arkų angos su archivoltais, reljefinis girliandų, karo atributų dekoras. Oficinos ir žirgyno fasadus pagyvina toskaniškųjų kolonų poros. Šulinio, ledainės, kumetyno, malūno išorėje – Lietuvos romantizmui būdinga orderinių ir gotikinių motyvų darna. Pastatus supa tapybiškas 12 ha parkas su tvenkiniais, vingiuotais takais, lygiame reljefe laisvai augančiais želdiniais. Rūmai pastatyti XIX a. viduryje didikų Komarų iniciatyva, 1912 m. pristatyti fligeliai. 1986 m. rūmai (projekto architektė Romualda Tarabildienė), oficina, kumetynas ir oranžerija restauruoti, sutvarkytas parkas. [6]

Baisogalos geležinkelio stotis
Stoties gatvė šalia geležinkelio stoties

Yra XIX a. pab. – XX a. pr. Baisogalos geležinkelio stoties statinių kompleksas (stotis, vandentiekio bokštas, rampa), cariniais metais pastatytas prie Liepojos–Romnų geležinkelio.[7]

1928 m. pastatytas paminklas žuvusiems dėl Lietuvos laisvės (projekto autorius A. Aleksandravičius); 1964 m. nugriautas, 1989 m. atstatytas. Baisogalos kapinėse yra Lietuvos karių, savanorių ir partizanų kapai[8], Antrojo pasaulinio karo Sovietų Sąjungos karių palaidojimo vieta.[9]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1841 m. ir 2011 m.
1841 m. 1858 m.[3] 1891 m.*[2] 1897 m.sur. 1923 m.sur. 1959 m.sur.[10] 1970 m.sur.
454 2 453 3 000 1 205 1 793 1 885 2 219
1974 m.[11] 1979 m.sur. 1984 m.[12] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
2 156 2 288 2 357 2 795 2 548 2 034 -
  • * pagal enciklopedijos išleidimo metus.


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. 2,0 2,1 Бейсагола. Энциклопедический словарь Брокгауза и Ефрона, Т. 3 (5) : Банки — Бергер. С.-Петербургъ, 1891., 330 psl. (rus.)
  3. 3,0 3,1 Бейсагола. Географическо-статистический словарь Российской империи, T. 1 (Аа — Гямъ-маликъ). СПб, 1862, 229 psl. (rus.)
  4. Vincas Kryževičius, Kazimieras Misius. Baisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.
  5. http://lithuanianphilately.com/postal-history/baisogala/
  6. Nijolė Lukšionytė-Tolvaišienė . Baisogala. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 454 psl.
  7. „Objekto Nr. 17372 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  8. „Objekto Nr. 29514 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  9. „Objekto Nr. 11106 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  10. Baisogala. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 144 psl.
  11. Baisogala. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, I t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1976. T.I: A-Bangis, 569 psl.
  12. Baisogala. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 164 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png Augmėnai – 5 km ŠEDUVA – 15 km PAKIRŠINYS – 5 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
SIDABRAVAS – 12 km
Valatkoniai – 4 km
Kubiliūnai – 7 km
GRINKIŠKIS – 12 km
SKĖMIAI – 8 km
KĖDAINIAI – 31 km