Kabliukas

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
Kabliukų įvairovė
Trišakiai kabliukai

Meškeriojimo kabliukas – viena iš svarbiausių žūklės įrangos sudedamųjų dalių, naudojama užkabinti masalui ir pagauti žuviai. Šiuolaikiniai kabliukai metaliniai, kaldinami iš nerūdijančio plieno ar padengti antikoroziniais mišiniais. Prie meškerės tvirtinami užrišant patikimu mazgu prie valo.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Maorių kaulinis kabliukas (Naujoji Zelandija)

Kabliukas – vienas seniausių žmonijos įnagių, kuris 2005 m. žurnalo „Forbes“ pripažintas vienu iš svarbiausių tarp 20–ties žmonijos išradimų.[1] Archeologų manymu, pirmieji kabliukai pasirodė prieš 30–40 tūkst. metų, buvo gaminami ne iš ilgaamžių medžiagų. Daug jų randama kasinėjant paleolito žmonių stovyklavietes. Seniausi kabliukai aptinkami Egipte, Palestinoje, Šiaurės Norvegijoje. Seniausias surastas kabliukas siekia 9000 metų amžiaus. Jų gamybai naudotos įvairios parankinės medžiagos: medis, kaulas, akmuo, vėliau – metalai. Samių žvejai Šiaurės Norvegijoje naudojo plūduriuojančius medinius kabliukus menkių žvejyboje iki pat XX a. vidurio. Laplandijos žvejai kabliukams gaminti rinkdavosi kadagį. Kabliuko smaigalio aštrumui padidinti jį dar apdegindavo ugnimi. Kadaginius kabliukus gaudyti vėgėlėms naudojo XX a. viduryje švedų žvejai, tvirtinę, jog kadagio kvapas privilioja žuvis. Britų salų žvejai ir dabar gaudo vėgėles su kabliukais iš gudobelės spyglio. Ramiojo vandenyno pietinėse salose (Velykų sala) iki pat XX a. pradžios kabliukams naudojo žmogaus kaulą, nes čia buvo paplitęs žmonių aukojimas ir kanibalizmas.

Kabliukų rūšys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kabliuką sudarančios dalys: smaigalys, užkarta, užlanka, kaklelis, kotelis, auselė. Paprasti kabliukai gaminami įvairių dydžių ir formų – su kilpele, be jų, tiesūs, palenkti į šoną, skirtingų kotelių ilgių, su užkartomis ant kotelio, apvalaus ar ovalaus skerspjūvio strypu. Tai priklauso nuo žvejybos būdo, gaudomos žuvies, jos svorio, masalo, bei didžiąja dalimi nuo paties žvejo. Negalima smulkioms žuvims naudoti didelio kabliuko, o plėšrioms ir didesnėms ypač mažo. Kabliukų numeracija skirtinga, priklausanti nuo gamintojo. Kabliukui suteiktas numeris paprastai parodo jo santykinį dydį.

Universalūs kabliukai yra skirti gaudyti įvairiais masalais ir įvairias žuvis. Tokio kabliuko dydžio pasirinkimas priklauso nuo gaudomos žuvies ir masalo (slieko, musės lervos, tešlos). Pvz. gaudant lynų, karosų ar karpių, tai geriausiai tinka platesni kabliukai, su smaigaliu, šiek tiek lenktu į vidų, jie specialiai gaminami šioms žuvims gaudyti, nes dėl kampo, kuriuo įsikerta kabliuko gylys į žuvies lūpą, žuvis neretai pasikerta pati. Gaudant aukšles ar plekšnes, tinkamesni kabliukai ilgu koteliu, kuriuos lengviau išimti iš žuvies burnos. Tokie kabliukai tinka ir gaudant karšius, masalu naudojant užmautus kelis sliekus.

Be paprastų vienšakių kabliukų su vienu smaigaliu, gaminami dar dvišakiai ir trišakiai kabliukai. Vienšakiai naudojami gaudant paprastomis meškerėmis, o dvišakiai ir trišakiai kabliukai gaudant plėšrias žuvis ir masalui naudojant žuveles, varles ar panašius masalus, pastarieji taip pat naudojami prie blizgių, voblerių, vartiklių, taip pat ir kaip papildomi kabliai.

Meškeriojimo kabliukai privalo būti aštrūs, kad ant jų būtų galima lengvai pamauti masalą ir patikimai pakirsti žuvį, kad jis smigtų kaip yla į aukos kaulinius audinius. Po kiekvieno brūžtelėjimo per akmenį ar žvirgždėtą gruntą meškeriojimo kabliukai šimpa, o atšipęs kabliukas – netinkamas, nes jis darko masalus.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka