Magarai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Magarai
Magarų merginos
Magarų merginos
Gyventojų skaičius ~2,0 mln.
Populiacija šalyse Nepalo vėliava Nepalas
Kalba (-os) magarų
Religijos hinduizmas, Tibeto budizmas
Giminingos etninės grupės čanteliai, gurungai, tamangai, kiratai, thakaliai ir kt.
Vikiteka: Magarai

Magarai – tauta, gyvenanti Nepale: į vakarus nuo Katmandu slėnio, Rapčio ir Marsjanglės upių baseinuose. Magarų kalba priklauso kinų-tibetiečių kalbų šeimai, tibetiečių-mjanmų skyriui. Pietų magarai taip pat vartoja nepalų kalbą. Turi savo raštą, taip pat naudoja devanagari. Tikinčiųjų dauguma – hinduistai (šaivai, vaišnavai), yra išpažįstančių Tibeto budizmą, islamą (sunitai). Magarai sudaro >7 % Nepalo gyventojų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Magarų protėviai siejami su tibetiečių-mjanmų atvykėlių banga, VIIVIII a. judėjusia per Tibetą į Nepalą. Kalnų slėniuose jie sukūrė dvylika valstybėlių, dėl ko jų tradicinis gyvenamas regionas tapo žinomas Athar Magarat. XIIIXIV a. dalis magarų, ypač didikų, persimaišė su vakariniais kaimynais khasais (dab. nepalais).

Nuo XVI a. įėjo į gurkhų sąjungą. Tuo metu jų kraštas buvo dalinamas į 24 karalystes. Daugelis tapo britų, vėliau Nepalo ir Indijos kariais.

Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tradiciškai pietų magarai verčiasi ariamąja terasine žemdirbyste (kukurūzai, kviečiai, ryžiai, grikiai, soros, daržovės). Kaip pagalbiniai verslai yra gyvulių ir paukščių laikymas (zebu, galvijai, buivolai, ožkos, avys, kiaulės, vištos). Šiaurės magarai daugiausia verčiasi nugintine gyvulininkyste. Amatai: audimas, medžio drožyba, metalo apdirbimas, pynimas.

Gyvenvietė padriko plano. Būstas dviejų aukštų, akmeninis su šiaudiniu, čerpiniu arba šiferiniu stogu. Žemutinis aukštas – klėtis, viršutinis – dviejų patalpų, gyvenamasis, į jį veda išorinė laiptinė. Vakaruose paplitę nedideli apvalūs arba ovalūs būstai su sienomis, dažytomis ochra arba raudonu moliu. Rytuose būdingi stačiakampio plano būstai su veranda ir židiniu pagrindinio kambario kampe.

Moterys nešioja įvairius papuošalus: žiedo pavidalo auskarus, papuošimus iš stiklo karoliukų ir indiškų sidabrinių monetų.

Magarai skirstosi į keletą jungtinių patrilinijinių giminių (tharų). Šeima mažoji. Išlikę santuokiniai mainai tarp giminių, santuokos tarp pusbrolių ir pusseserių.

Virtuvės pagrindą sudaro kukurūzai, ryžiai, daržovės, pieno produktai. Vartoja jautieną (išskyrus hinduistus), kiaulieną (išskyrus musulmonus), vištieną.

Tikyboje svarbus protėvių kultas, gausu animizmo bruožų.[1]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Магары,Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.