Mundai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Mundų kalbų paplitimas
Džuangai

Mundai – Pietų Azijos tautų grupė, gyvenanti daugiausia vidurio ir rytų Indijoje (Orisoje, Dhžarkhande, Vakarų Bengalijoje ir kt.), taip pat vietomis Bangladeše. Populiacija – >9 mln. žmonių. Tai austroazijiečių tautos, kalbančios mundų kalbomis. Taip pat vartoja hindi, bengalų, orijų ir kitas gretimų tautų kalbas. Tikyba daugiausia tradicinė arba persimaišiusi su hinduizmu, dalis mundų – krikščionys.

Išskiriamos šios mundų tautos:

Svarbiausias verslas – ariamoji ir lydiminė žemdirbystė (ankštiniai augalai, kukurūzai, ryžiai, soros), verčiasi ir upine žvejyba, medžiokle, maisto rinkimu. Amatai: pynimas, puodininkystė, medžio apdirbimas. Dalis dirba samdomus darbus, gamina džiutą, statybose, šachtose. Mundai turi tautinę inteligentiją, dalis dalyvauja maoistiniuose judėjimuose.[1]

Į dabartinės Indijos teritoriją mundų protėviai (eneolito vadinamieji varinių lobių ir geltonosios keramikos kultūros atstovai) III–II tūkstm. pr. m. e. atsikėlė iš Pietryčių Azijos,[2] ir pirmiausia paplito Mahanadės baseine.[3] Didelė dalis mundų vėliau sumišo su kitomis indų tautomis (dravidais, arijais).

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Мунда (группа народов в Индии),Энциклопедия «Народы и религии мира». Москва: Большая Российская Энциклопедия, 1999.
  2. Mundai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XV (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009
  3. Blench, Roger. 2019. The Munda maritime dispersal: when, where and what is the evidence?