Lepčai

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lepčai
Lepčas (1938 m.)
Lepčas (1938 m.)
Gyventojų skaičius ~65 000
Populiacija šalyse Nepalas, Butanas, Indija (Sikimas, Vakarų Bengalija)
Kalba (-os) lepčų
Religijos budizmas, tradicinis tikėjimas (mun), krikščionybė
Giminingos etninės grupės ngalopai, tibetiečiai ir kt.
Vikiteka: Lepčai

Lepčai (Róng ɂágít arba Róng pa – „Rong slėnio gyventojai“) – Himalajų priekalnių tauta, gyvenanti šiaurės Indijoje (Sikime ir Vakarų Bengalijos šiaurėje), vakarų Butane, rytų Nepale. Populiacija – 30–50 tūkst. (arba 65 tūkst.) žmonių. Kalba lepčų kalba, priskiriama kinų-tibetiečių kalbų šeimai (rašytiniai šaltiniai – nuo XVI a.). Dauguma lepčų – budistai (Tibeto budizmas); dalis – krikščionys arba tebeišpažįsta tradicinę šamanistinę religiją mun.

Lepčai yra senieji Himalajų priekalnių gyventojai, siejami su senuosiuose indų šaltiniuose minimais kiratais. Pavadinimas lepčai yra duotas nepaliečių ir yra menkinamojo pobūdžio. XVII a. stumiami kitų tautų apsigyveno šiaurės Bengalijoje, Sikime.

Verčiasi terasine žemdirbyste (augina ryžius, kukurūzus, grikius, soras, slėniuose – cukranendres, manijokus), gyvulininkyste (veisia galvijus, kiaules, naminius paukščius), medžiokle (iki XIX a. tai buvo dalies lepčų pagrindinis verslas), žvejyba. Amatai išvystyti menkai. Apranga panaši į nepaliečių.

Gyvena didelėmis šeimomis, gyvenvietės sudarytos iš keleto ūkių. Būstai mediniai, gegniniai-karkasiniai. Keletas kaimų sudaro bendruomenę, valdomą seniūno. Šeima patrilokalinė, bet žmona į vyro namus atsikelia tik praėjus 3 metams po vestuvių. Nuotakos šeimai mokama išpirka. Lepčų pasaulėvaizdyje kalnai laikomi šventais. Juose įrengiamos megalitinės šventyklos. Tikima gerųjų ir blogųjų dvasių esatimi.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Энциклопедия «Народы и религии мира», М.-1998