Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Lietuvos jūreivystės kolegija)
Jump to navigation Jump to search

Koordinatės: 55°42′58.6″ š. pl. 21°7′27.4″ r. ilg. / 55.716278°š. pl. 21.124278°r. ilg. / 55.716278; 21.124278

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla herbas
Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla
Miestas (gyvenvietė): Klaipėda
Mokyklos direktorius(-ė): Viktoras Senčila
Mokinių skaičius:
Įkūrimo data: 1948 m.
Išleista laidų:
Pedagogų skaičius:
Pagrindinis įėjimas į mokyklą

Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla (LAJM) (angl. Lithuanian Maritime Academy) – aukštoji jūreivystės mokykla Klaipėdoje, I. Kanto g. 7. Tai valstybinė aukštoji mokymo įstaiga, vykdanti kolegines studijas ir plėtojanti taikomuosius mokslinius tyrimus. Įstaigos kodas – 190968670, teisinė forma – viešoji įstaiga.

LAJM palaiko ir plėtoja ryšius su Nyderlandų, Suomijos, Latvijos, Estijos, Rusijos, Norvegijos, Turkijos, Lenkijos ir kitų šalių jūrininkų rengimo institucijomis, mokslo ir tyrimų institutais, bendradarbiauja su Klaipėdos universitetu, Klaipėdos laivininkų mokykla. Pasirašytos sutartys dėl bendradarbiavimo su Lietuvos laivybos ir įgulų formavimo kompanijomis. LAJM dalyvauja tarptautiniame Leonardo da Vinči programos projekte „Jūrinių studijų programų suvienodinimas Europoje (UniMET)“. Mokykla garsėja Europoje jūreivystės specialistų paruošimo lygiu.[1] Mokykloje nuo 2001 m. įdiegta kokybės vadybos sistema, apimanti jūrininkų rengimą ir kvalifikacijos tobulinimą, pakartotinai sertifikuota 2010 m. UAB „Lloyd`s Register Quality Assurance Lietuva" pagal ISO 9001:2008 standarto reikalavimus.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Klaipėdos jūreivystės mokykla (dabar Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla) įkurta 1948 m. vasario 25 d. tuometinės TSRS Ministrų Tarybos nutarimu, TSRS žuvies pramonės ministerijos ir TSRS aukštojo mokslo ministerijos įsakymu[2] Tai buvo uždaro tipo sukarinta mokslo įstaiga. Kursantai privalėjo gyventi mokykloje, laikytis griežto režimo, nešioti uniformą ir mokykloje, ir už jos ribų. Pirmaisiais metais mokykla neturėjo reikiamų kabinetų, navigacinių prietaisų, jūrinės praktikos, mechaninių dirbtuvių. Klaipėdos simbolis burlaivis „Meridianas“ iki 1968 m. yra buvęs mokyklos kursantų praktikos vieta.

1991 m. Klaipėdos jūreivystės mokykla buvo pavadinta Klaipėdos aukštesniąja jūreivystės mokykla (KAJM). Pradėta rengti specialistus ne tik žvejybos, bet ir visam Lietuvos laivynui. 1996 m. prasidėjo aktyvus mokymo bazės atnaujinimo ir kūrimo etapas. Per trumpą laiką buvo pasiekta, kad Lietuvos jūrininkų rengimo bazė atitiktų tarptautinės STCW 95 konvencijos reikalavimus.

1998 m. pavadinta Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegija, 2001 m. reorganizuota į Lietuvos jūreivystės kolegiją. Kolegija buvo aukštoji jūrininkų mokykla, kurios steigėjas – LR Vyriausybė. 2006 m. mokykloje duris atvėrė modernus Jūrininkų mokymo centras. 2008 m. Lietuvos jūreivystės kolegija šventė 60-metį ir buvo pervadinta į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą. Buvo nuolat modernizuojama mokymo bazė, įrengiami mokymo elektroniniai treniruokliai laivavedžiams ir laivų mechanikams. 2011 m. įrengtas Jūrų krovinių informacinių sistemų treniruoklis ir uosto, ir laivybos vadybininkams.

Per daugiau nei 60 metų mokykla yra išleidusi virš 12 tūkst. jūreivystės specialistų.

Pavadinimų kaita[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Klaipėdos jūreivystės mokykla, nuo 1948 m.
  • Klaipėdos aukštesnioji jūreivystės mokykla (KAJM), nuo 1991 m.
  • Klaipėdos universiteto Jūreivystės instituto kolegija, nuo 1998 m.
  • Lietuvos jūreivystės kolegija, nuo 2001 m.
  • Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla, nuo 2008 m.

Studijų programos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Koleginės studijos – pirmosios pakopos, į praktinę veiklą orientuotos profesinės studijos, vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas. Nuolatinių studijų trukmė 3–4 metai. Ištęstinės studijos yra mažesnio intensyvumo, todėl jų trukmė gali būti iki 1,5 karto ilgesnė už nuolatinių studijų trukmę. Pirmosios pakopos koleginių studijų programos apimtis yra ne mažesnė kaip 180 ir ne didesnė kaip 240 kreditų. Studijų rezultatai ir studento darbo laikas matuojami studijų apimties vienetais – studijų kreditais. Vienų studijų metų 1 600 valandų atitinka 60 kreditų.

Aukštasis koleginis išsilavinimas – išsilavinimas, įgytas Lietuvos aukštosiose mokyklose baigus koleginių studijų programas. Baigus studijas LAJM, suteikiamas profesinio bakalauro laipsnis ir profesinė kvalifikacija. Mokykla rengia:

  • laivavedžius,
  • laivų mechanikus,
  • vadybininkus,
  • finansininkus,
  • jūrų transporto logistikos specialistus.

Mokyklos studentams, sėkmingai baigusiems vadų kursą ir išlaikiusiems baigiamąjį egzaminą, suteikiama kovinės dalies (KD) vado kvalifikacija, įskaitoma privalomoji pradinė karo tarnyba ir suteikiamas atsargos leitenanto laipsnis.[3]

Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos studentai gali tęsti studijas pagal magistrantūros studijų programas kitose Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose pagal jose nustatytą tvarką. Pvz. laivavedybos studijų programos absolventai po Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos turi puikią galimybę pratęsti studijas Ščecino jūrų universitete (lenk. Akademia Morska w Szczecinie), Lenkijoje, ir įgyti magistro laipsnį tik per 2 metus.

Jūrininkų mokymo centras[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aukštojoje jūreivystės mokykloje esančiame Jūrininkų mokymo centre organizuojami kursai pagal daugiau nei 25 programas. Jos parengtos pagal Tarptautinės jūrų organizacijos (IMO) ir Europos Sąjungos direktyvų reikalavimus ir yra akredituotos Lietuvos saugios laivybos administracijos. Jūrininkams išduodami kvalifikaciniai liudijimai pripažįstami Tarptautinės jūrų organizacijos narių visame pasaulyje. Kursai organizuojami naujai įrengtuose treniruokliuose, moderniose auditorijose ir laboratorijose, kuriose naudojama pati naujausia praktiniam mokymui skirta įranga.

Radiolokacinės navigacijos, radiolokacinio žymėjimo ir automatinio radiolokacinio žymėjimo sistemos (ARPA) panaudojimo, tiltelio valdymo, paieškos ir gelbėjimo, Elektroninių jūrlapių vaizdavimo ir informacijos sistemos (ECDIS) panaudojimo, Globalinės jūrų avarinio ryšio ir saugos sistemos (GMDSS) pratybos vyksta daugiafunkciniame navigaciniame treniruoklyje NTPRO 5000.

Katedros[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Bendrųjų dalykų katedra – nekuruojanti studijų programų katedra, bet palaikanti glaudžius ryšius su profilinėmis katedromis ir dalyvaujanti kuriant studijų programas, atnaujinant ir rengiant naujus dalykų aprašus.
  • Laivų energetikos katedra – tai katedra, ruošianti inžinierius-laivų mechanikus. Jos istorija pradedama skaičiuoti nuo pat Klaipėdos jūreivystės mokyklos įkūrimo 1948 m.
  • Navigacijos katedra – pagrindinė katedra, ruošianti laivavedžius, įkurta 1948 m.
  • Uosto ekonomikos ir vadybos katedroje rengiami jūrų verslo valdymo specialistai bei plėtojamos studijų programos, susijusios su uosto ir laivybos valdymu bei ekonomika. Joje yra studijų programos „Uosto ir laivybos valdymas“, „Uosto ir laivybos įmonių finansai“ ir „Jūrų transporto logistikos technologijos“. Katedra įkurta 2001 m.

Mokyklos direktoriai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs dėstytojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Žymūs absolventai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Commons-logo.svg

Vikiteka