Romas Lazutka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

Romas Lazutka (g. 1955 m. rugpjūčio 19 d. Radviliškyje) – Lietuvos sociologas, ekonomistas, socialinių mokslų daktaras, profesorius.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1976 m. baigė Klaipėdos jūreivystės mokyklą ir iki 1979 m. dirbo šturmanu tolimojo plaukiojimo laivuose. 1983 m. baigė Vilniaus universitetą. 1989 m. ekonomikos mokslų kandidatas, 1994 m. docentas, 2008 m. profesorius.

Nuo 1989 m. Vilniaus universitete dėstė ekonomiką, nuo 1996 m. Filosofijos fakulteto socialinės politikos ir socialinės gerovės ekonomikos dėstytojas, nuo 2005 m. socialinio darbo katedros vedėjas. Nuo 2002 m. socialinių tyrimų instituto tarybos pirmininkas. Nuo 2006 m. Tarptautinės socialinės gerovės tarybos Europos regiono ekspertų komiteto narys, nuo 2008 m. Lietuvos mokslo tarybos narys.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Mokslinės veiklos sritys: viešojo sektoriaus ekonomika, darbo rinka, pensijų sistema, skurdo problemos, socialinė politika ir socialinė apsauga bei kita.[1]

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Mikroekonomika. Ekonomikos teorija, su kitais, d. 1, 1992 m.
  • Gebėjimų stiprinimas skurdui kaime mažinti (Capacity Building for Rural Poverty Reduction), su kitais, 2000 m.
  • Pensijų reformos Baltijos šalyse (Pension Reforms in the Baltic States), su kitais, 2006 m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Romas Lazutka. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 648 psl.