Alfonsas Pilka

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Alfonsas Pilka
Gimė 1935 m. vasario 27 d.
Trakiniai, Kurklių valsčius
Mirė 2020 m. rugsėjo 10 d. (85 metai)
Vilnius
Veikla filologas, kraštotyrininkas, pedagogas
Organizacijos Klaipėdos jūreivystės mokykla,
Vilniaus pedagoginis institutas
Išsilavinimas humanitarinių mokslų, filologijos daktaras docentas
Alma mater 1958 m. Vilniaus pedagoginis institutas

Alfonsas Pilka (1935 m. vasario 27 d. Trakiniuose, Kurklių valsčiuje2020 m. rugsėjo 10 d. Vilniuje) – Lietuvos filologas, kraštotyrininkas, pedagogas.[1]

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Pilka gimė 1935 m. vasario 27 d. Trakinių kaime Stasės Pilkienės (Juškaitės) ir Prano Pilkos šeimoje, 4-ių vaikų šeimoje.[2] Baigęs Antanavos pradžios mokyklą, jis mokėsi Anykščių Jono Biliūno vidurinėje mokykloje. 19541958 metais studijavo Vilniaus pedagoginiame institute, įgijo anglų kalbos mokytojo išsilavinimą. Baigęs studijas ir apsigyvenęs Klaipėdoje, 1958–1959 metais buvo Klaipėdos 4-osios vidurinės mokyklos anglų kalbos mokytojas, 1959–1962 m. – Klaipėdos jūreivystės mokyklos anglų kalbos dėstytojas.[3] Sugrįžęs į Vilnių, 1962–1996 metais dėstytojavo Vilniaus valstybiniame pedagoginiame institute (nuo 1992 m. – Vilniaus pedagoginis universitetas). Nuo 1988 m. – docentas.

19631965 m. stažavosi Rygos universitete, vėliau – Didžiojoje Britanijoje. 1984 m. Vilniaus universitete apsigynė filologijos mokslų kandidato disertaciją „Lietuvių kalbos nežymimieji determinatyvai (gretinant su anglų kalba)“, 1993 m. nostrifikuotas humanitarinių mokslų, filologijos daktaras.

Palaidotas Anykščių rajono Kurklių kapinėse.[2][4]

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

A. Pilkos mokslinių tyrimų sritis buvo loginė-semantinė anglų ir lietuvių kalbų gretinamoji analizė. Jis paskelbė profesinės ir mokslinės srities straipsnių „Kalbotyroje“, rinkiniuose „Kalba ir mintis“ (1980 m.), „Žodžiai ir prasmės 1“ (1991 m.) ir kitur, publikavo šalies spaudoje kraštotyros tyrimų apie gimtojo kaimo ir jo apylinkių iškilius žmones: spaustuvininką Martyną Kuktą, arkivyskupą Teofilių Matulionį, kunigą Stasį Ylą.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]