Virginija Kligytė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigacija, paiešką
 Biography note.svg  Šį biografinį straipsnį reikėtų sutvarkyti pagal Vikipedijos standartus.
Jei galite, prašome sutvarkyti šį straipsnį. Tik tada bus galima ištrinti šį pranešimą.
Priežastys, dėl kurių straipsnis laikomas nesutvarkytu, aiškinamos straipsnyje Nesutvarkyti straipsniai.

Virginija Apanavičienė-Kligytė (g. 1950 m. rugsėjo 6 d. Trakų raj.) – Lietuvos muzikologė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją. 1975 − 1982 m. Lietuvos radijo ir televizijos radijo laidų vaikams ir jaunimui redakcijos muzikos laidų redaktorė, nuo 1982 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos, nuo 1992 m. Lietuvos muzikos akademijos (vėliau – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Muzikos teorijos katedros lektorė, nuo 2010 m.– docentė.

1987 − 1989 m. savaitraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus vedėja. 1990 − 1992 m. savaitraščio „Lietuvos žinios“ redaktorė. 1992 − 1995 m. žurnalo „Visuomenė" redaktorė ir leidėja, 1993 − 1994 m. leidinio „Lietuvos darbininkas“ redaktorė, 1995 m. dienraščio „Lietuva“ Vidaus ir užsienio politikos skyriaus vedėja. 1997 m. Lietuvos muzikų draugijos žurnalo „Muzikos barai“ redaktoriaus pavaduotoja.

Knygų „Nerimo dienos“ (apie kompozitorių A. Bražinską, 1990 m.), „Nuo senovės graikų iki Renesanso“ (mokomoji priemonė,1993), "Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje" (monografija, 2011), per 150 straipsnių spaudoje, per 200 radijo, TV laidų autorė, vedėja.

Jungtinių Tautų konferencijos, skirtos Tarptautiniams šeimos metams (Malta, 1993 m.), Šiaurės forumo (Turku, Suomija, 1994 m.), IV JTO pasaulio moterų (Pekinas, Kinija, 1995 m.) konferencijos, seminarų "Europos Sąjunga – viltis ar rizika moterims?"(Trepelnas, Vokietija,1995 m.), "Baltijos moterys" (Var Gardas, Švedija,1996 m.), "Moteris – vadovė"(Dublinas, Airija,1996 m.), 41 − osios JTO sesijos, skirtos Moterų statuso komisijos 50 − osioms metinėms (Niujorkas, JAV,1997 m.), Lietuvos moterų suvažiavimų (2001, 2004, 2008 m.) dalyvė.

Dalyvavo tarptautinėse mokslinėse konferencijose universitetuose Seatle (XII Baltų studijos, JAV, 1990), Daugpilyje (Latvija, 2004, 2006, 2008, 2009, 2010 m.), Rezeknėje (Latvija, 2005 m.), Kaune (VDU, 2002, 2004 m.), Klaipėdoje (KU, 2001, 2003, 2004, 2005, 2006 m.), Šiauliuose (ŠU, 2008, 2010, 2011 m.) ir skaitytų pranešimų pagrindu parengė ir išspausdino 18 mokslinių straipsnių recenzuojamuose leidiniuose „Darbai ir dienos“, „Tiltai“, „Ethnic culture. Traditions and inovations“, „Humanities in new Europe“, „Vesture: avoti un cilvieki“, "Kultūras studijas" ir kt.

Publikacijos: "The problem of the Lithuanian Ethnicity in the Lithuanian Music of the 20th Century" knygoje "Humanities in new Europe. Culture and Identity", 2006; "Отражение особенностей этнографических регионов Литвы в академической музыке литовских композиторов" knygoje „AVOTI un CILVIEKI“, 2007; "Modernizmas lietuvių muzikoje: etninio ir kultūrinio tapatumo bei muzikos madų sąveika" knygoje „Rytų Europos kultūra migracijos kontekste“, 2007.

Skaitė pranešimus "Symbols of notography in B. Kutavičius music: Ethnic roots and contemporary interpretation" 4 − oje tarptautinėje konferencijoje „Music Science Today: the permanent and the changeable“, 2009 m., DU, Latvija; "Moterų vardai lietuvių akademinėje muzikoje: mitologijos, romantizmo ir istorijos sąsajos" interdisciplininėje konferencijoje Šiaulių universitete „Vardas kultūroje“, skirtoje Lietuvos vardo tūkstantmečiui, 2009 m.; "Medžio vaizdiniai lietuvių akademininėje muzikoje: mitologijos simboliai, etninės kultūros reliktai ir buitiniai daiktai" penkioliktoje tarptautinėje interdisciplininėje mokslinėje konferencijoje Šiaulių universitete "Medis kultūroje", 2011.

Dalyvavo profsąjungų vadovų ETUI – REHS kursuose Stokholme (2008 m.), taip pat rengiant Europos Sąjungos lygių galimybių, mokymosi visą gyvenimą projektus (2006 − 2008 m.).

LMTA docentė, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos Žaliųjų frakcijos pirmininkė, LVLS Vilniaus skyriaus valdybos narė, LMTA profsąjungos pirmininkė, LŠPS – Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, valdybos narė, LPSK tarybos narė, LAMPSS narė, asociacijos „Šv. Kazimiero ordinas“ Vilniaus skyriaus komtūrė.

Vyras Romualdas Apanavičius (g. 1947 m.) – habil. dr. (humanitariniai mokslai, etnologija), VDU profesorius. Vaikai – Romualdas, Kristina, Liucija.

Mokslinė veikla[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tiria lietuvių akademinės ir etninės muzikos sąsajas, Lietuvos regionų (Mažosios Lietuvos, Žiemgalos), senovės baltų pasaulėžiūros atspindžius lietuvių akademinės muzikos kūriniuose. Paskelbė 18 mokslinių straipsnių Lietuvos, Latvijos mokslo spaudoje, išleido monografiją "Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje" (2011).

Bibliografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Virginija Kligytė. Nerimo dienos, 1990 m.
  • Nuo senovės graikų iki Renesanso, 1993 m.
  • Etninė tapatybė lietuvių akademinėje muzikoje. Monografija, 2011m.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1. Ona Juozapaitienė. Muzikos enciklopedija, II t. Vilnius:, Lietuvos muzikos akademija, 2003; Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. T. II: I-N., 176 psl.

2. Kas yra kas. Lietuvos moterys. Bendras "Kas yra kas" redakcijos ir Moterų informacijos centro projektas, Kaunas: UAB "Neolitas", 2007, 24 psl.