Lavoriškių piliakalnis
| Lavoriškių piliakalnis | |||
|---|---|---|---|
  Lavoriškių piliakalnis |
|||
| Koordinatės |
|
||
| Vieta | Vilniaus rajonas | ||
| Seniūnija | Lavoriškių seniūnija | ||
| Aukštis | 5-6 m | ||
| Plotas | 100x40 | ||
| Priešpilis | gyvenvietė | ||
| Naudotas | I tūkstantmečio I p. - XVII a. | ||
| Žvalgytas | 1965, 1978 | ||
Lavoriškių piliakalnis – piliakalnis Vilniaus rajono savivaldybės teritorijoje, Lavoriškių pietvakarinėje dalyje, Vilnios dešiniajame krante, greta jos santakos su bevardžiu upeliu.
Piliakalnis
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Išliko piliakalnio pietrytinio šlaito dalis ir papėdės gyvenvietė. Piliakalnio šiaurės rytinė dalis buvo sunaikinta 1904–1905 m. statant bažnyčią, kita dalis – 1934–1936 m., kasant žvyrą. Pietrytinis šlaitas iki 4 m aukščio, 37 m pločio. Į šiaurę nuo piliakalnio, Vilnios dešiniajame ir kairiajame krantuose buvusi papėdės gyvenvietė apima apie 1 ha plotą.
Tyrimai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Piliakalnio žvalgomuosius archeologinius tyrimus 1965 m. ir 1978 m. atliko Lietuvos istorijos institutas, tyrimų vadovai Vytautas Daugudis ir Jonas Stankus.
Vilnios dešiniajame krante aptikta 0,3-0,8 m storio III a. – VII a. kultūrinis sluoksnis, kuriame buvo pastatų liekanų, židinių, lipdytos lygiu, grublėtu ir brūkšniuotu paviršiumi keramikos, geležies lydymo krosnelių liekanų, šlako. Vilnios kairiajame krante rasta XVI a. – XVII a. geležies lydymo žymių, šlako, žiestos keramikos. Manoma, kad piliakalnis naudotas nuo pirmojo tūkstantmečio iki m.e. pabaigos iki pirmojo tūkstantmečio vidurio, iš pradžių papėdės gyvenvietė įsikūrė Vilnios dešiniajame krante, vėliau – kairiajame krante.[1]
Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.
|
Aplinkiniai piliakalniai | |||||||||||
|
Sužionių piliakalnis 34 km |
| |||||||||
| Gedimino pilis 24 km |
|
||||||||||
| Papiškių piliakalnis 22 km | Leoniškių piliakalnis 10 km Didžiosios Kuosinės piliakalnis 14 km |
||||||||||
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Lavoriškių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XI (Kremacija-Lenzo taisyklė). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2007. 632 psl.