Aurelija Stancikienė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Aurelija Stancikienė
Gimė 1966 m. rugpjūčio 24 d. (57 metai)
Panevėžyje
Sutuoktinis (-ė) Dalius
Vaikai Austėja, Lija, Alna, Petras, Elena
Pareigos Seimo narė
Partija 2008 m. TS–LDK,

2012 m. DK

Išsilavinimas Vilniaus dailės akademija, dailininkė, architektė restauratorė

Aurelija Stancikienė (g. 1966 m. rugpjūčio 24 d. Panevėžyje) – Lietuvos ir Neringos savivaldybės politinė bei visuomenės veikėja, Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė, Seimo narė.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tėvas – Antanas Juknevičius, fizikos mokslų daktaras, motina – Gražina Juknevičienė, architektė-restauratorė. Baigusi Vilniaus 35-ąją vidurinę mokyklą, įstojo į Vilniaus dailės akademiją, 1990 m. įgijo dailininko, architekto-restauratoriaus specialybę. Dirbo Paminklų restauravimo ir projektavimo institute.

Nuo 2000 m. Tėvynės sąjungos Vilniaus Senamiesčio skyriaus narė, pirmininko pavaduotoja. 2003 m. su šeima persikėlė gyventi į Neringą, Nuo 2004 m. TS-LKD Neringos skyriaus pirmininkė. 2005 -2008 m. dirbo Kuršių nerijos nacionalinio parko direktore.[1]

Nuo 2007 m. Neringos savivaldybės tarybos narė, 2008-2012 m. Seimo narė. Seime – Aplinkos apsaugos komiteto (nuo 2008 m. lapkričio 18 d.), Antikorupcijos komisijos narė (nuo 2008 m. gruodžio 2 d.), Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narė (nuo 2008 m. lapkričio 18 d.), Seimo delegacijos (parlamentinės grupės) Vakarų Europos Sąjungos Asamblėjoje, nario pavaduotoja (nuo 2008 m. gruodžio 4 d.). 2012-2016 m. Seimo narė - Aplinkos apsaugos komiteto ir Pasaulio lietuvių komisijos narė.

Piliečių santalkos tarybos narė, Kuršių nerijos mylėtojų bendruomenės steigėja, Tarptautinių jaunimo rūmų narė.

Sutuoktinis Dalius-Egidijus, žurnalistas, vaikai – Austėja, Lija, Alna, Petras, Elena.

Anoniminiai grasinimai ir piketas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

2008 m. kovą A. Stancikienė susilaukė anoniminių grasinimų. Buvo manoma, jog valdininkę bandė įbauginti asmenys susiję su nelegaliomis statybomis Nerijoje[2][3] A. Stancikienės vyras žurnalistas D. Stancikas internetiniame portale bernardinai.lt aprašė Stancikų šeimos sulauktus grasinimus A. Stancikienei atsisakius dangstyti neteisėtas statybas Kuršių Nerijoje.

Po šių įvykių Smiltynėje, Senojoje perkėloje buvo surengta protesto akcija, kuria raginta nušalinti nuo pareigų parko direktorę. Vienas iš piketo organizatorių buvo, neteisėtų statinių Juodkrantėje savininkas, buvęs Seimo pirmininko Artūro Paulausko patarėjas, socialiberalų partijos atsakingasis sekretorius Rolandas Zujevas. Artūras Paulauskas, tų pačių metų kovą tapęs aplinkosaugos ministru, sudarė specialią komisiją atlikusią parko direkcijos auditą. Tokie prieštaringi valstybės institucijos veiksmai visuomenėje buvo suprasti, kaip atviras spaudimas parko direktorei; 2008 m. kovo 16 d. pradėti rinkti parašai, kuriais palaikyta nacionalinio parko nuostatas sergėjusi direktorė ir reikalauta atstatydinti „pažeidėjų pusėn“ stojusį A. Paulauską; parašų rinkimą sekė protesto akcijos Vilniuje ir Klaipėdoje.[4][5] 2008 m. birželį Prezidentas Valdas Adamkus pareiškė palaikęs A. Stancikienę ir Valstybės saugomų teritorijų tarnybos vadovę Rūtą Baškytę.[6]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]