Kėnis

Abies

Balzaminio kėnio (Abies balsamea) viršūnė su bręstančiais kankorėžiais palei Meipl Ridžo taką (Maple Ridge Trail) maždaug 1127 m aukštyje virš jūros lygio, vakariniuose Mansfildo kalno šlaituose, esančiuose Mount Mansfield valstybiniame miške prie Stou, Lamoilo apygardoje, Vermonte (JAV).

Mokslinė klasifikacija

Karalystė:	Augalai ( Plantae)
Skyrius:	Pušūnai ( Pinophyta)
Klasė:	Pušainiai ( Pinopsida)
Šeima:	Pušiniai ( Pinaceae)
Gentis:	Kėnis ( Abies)

Binomas

Abies
Mill., 1754

Paplitimas

Kėnių genties apytikslis paplitimo arealas Eurazijoje

Kėnių genties apytikslis paplitimo arealas Šiaurės Amerikoje

Kėnių genties rūšių apytikslis paplitimo arealas Vidurio ir Pietų Europoje, Kaukaze ir Mažojoje Azijoje

Kėnis (lot. Abies) – pušūnų (Pinophyta) skyriaus, pušinių (Pinaceae) šeimos visžalių medžių gentis.

Paplitimas

Paplitęs Šiaurės pusrutulio vidutinių platumų, subtropikų klimato juostose bei keletas rūšių auga atogrąžose.

Matmenys ir amžius

Tiesiakamieniai medžiai, priklausomai nuo rūšies, užauga iki 10–91 m aukščio, o kamieno skersmuo nuo 0,5 iki 3,8 m storio. Aukščiausi yra kvapieji kėniai (Abies procera), kaliforniniai kėniai (Abies grandis var. grandis), kaukaziniai kėniai (Abies nordmanniana). Praeityje buvo žinomas 99,06 m aukščio kvapusis kėnis, kurį sunaikino 1980 m. gegužės 18 d. galingai išsiveržęs Šv. Elenos kalno ugnikalnis^[1]. Vegetuoja nuo 150 iki 500–800 metų, vieni trumpiausiai sibiriniai kėniai (Abies sibirica), vieni ilgiausiai purpuriniai kėniai (Abies amabilis).

Apibūdinimas

Laja kūgiška ir tanki. Mediena balta, minkšta, naudojama statybose, popieriaus ir pakuočių gamyboje. Iš spyglių ir jaunų ūglių gaminamas kėnių aliejus, iš kai kurių kėnių rūšių – balzamas.^[2]

Klasifikacija

Gentyje išskiariama apie 48–55 rūšys.

Sekcija: Balsamea
- Abies fraseri – Dervingasis kėnis;
- Abies balsamea – Balzaminis kėnis;
- Abies bifolia
- Abies lasiocarpa – Subalpinis kėnis;
- Abies sibirica – Sibirinis kėnis;
- Abies sachalinensis – Sachalininis kėnis;
- Abies koreana – Korėjinis kėnis;
- Abies nephrolepis – Baltažievis kėnis;
- Abies veitchii – Japoninis kėnis;

Sekcija: Grandis
- Abies grandis – Kaliforninis kėnis;
- Abies concolor – Pilkasis kėnis;
- Abies durangensis
- Abies flinckii
- Abies guatemalensis – Gvatemalinis kėnis;

Sekcija: Abies
- Abies nebrodensis
- Abies alba – Europinis kėnis;
- Abies borisii-regis – Makedoninis kėnis;
- Abies cephalonica – Graikinis kėnis;
- Abies nordmanniana – Kaukazinis kėnis;
- Abies cilicica – Sirinis kėnis;

Sekcija: Piceaster
- Abies pinsapo – Ispaninis kėnis;
- Abies numidica – Alžyrinis kėnis;

Sekcija: Momi
- Abies kawakamii
- Abies homolepis – Lygiažvynis kėnis;
- Abies recurvata
- Abies firma – Tvirtasis kėnis;
- Abies beshanzuensis
- Abies holophylla
- Abies chensiensis
- Abies pindrow – Nepalinis kėnis;
- Abies ziyuanensis

Sekcija: Amabilis
- Abies amabilis – Purpurinis kėnis;
- Abies mariesii

Sekcija: Pseudopicea
- Abies delavayi
- Abies fabri
- Abies forrestii
- Abies chengii
- Abies densa
- Abies spectabilis – Puošnusis kėnis;
- Abies fargesii
- Abies fanjingshanensis
- Abies yuanbaoshanensis
- Abies squamata

Sekcija: Oiamel
- Abies religiosa
- Abies vejarii
- Abies hickelii

Sekcija: Nobilis
- Abies procera – Kvapusis kėnis;
- Abies magnifica – Didingasis kėnis;

Sekcija: Bracteata
- Abies bracteata

Kėniai Lietuvoje

Sprendžiant pagal Butėnų parastratotipinį^{[paaiškinti]} tarpledynmečio pjūvį, maždaug 440–370 tūkst. m. pr. mūsų erą Lietuvos teritorijoje augo europiniai kėniai^[3]. Dabar Lietuvoje nėra savaime augančių kėnių genties medžių, bet kai kurios jų rūšys naujai įveistos. Artimiausiai nuo Lietuvos pietinių sienų, Belovežo girioje, auga europiniai kėniai (Abies alba). Kita arčiausiai Lietuvos sienų auganti rūšis yra sibiriniai kėniai (Abies sibirica), kurių vakarinė savaiminio paplitimo arealo riba yra maždaug už 300 km į pietryčius nuo Onegos ežero, esančio europinės Rusijos šiaurėje.