Sibirinis kėnis

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
(Nukreipta iš puslapio Abies sibirica)
Abies sibirica

Sibirinis kėnis (Abies sibirica)
Mokslinė klasifikacija
Karalystė: Augalai
( Plantae)
Skyrius: Pušūnai
( Pinophyta)
Klasė: Pušainiai
( Pinopsida)
Šeima: Pušiniai
( Pinaceae)
Gentis: Kėnis
( Abies)
Rūšis: Sibirinis kėnis
( Abies sibirica)

Sibirinis kėnis (Abies sibirica) – pušinių (Pinaceae) šeimos spygliuočių medžių rūšis. Paplitęs Azijoje rytuose nuo Volgos upės ir į pietus nuo 67°40' ilgumos, Turkestane, Mongolijoje ir Kinijos provincijose – Sindziango šiaurės rytuose ir Heilongdziange. Lietuvoje auginamas kaip dekoratyvinis medis, sodybose ir parkuose.

Auga šaltame klimate taigoje 1900–2400 m aukštyje virš jūros lygio. Mėgsta drėgną kalnų arba paupių dirvožemį. Gerai auga paunksmėse ir atsparus šalnoms. Išgyvena šaltyje iki −50 °C. Retai išgyvena daugiau kaip 200 metų dėl grybų sukelto medienos puvimo.

Sibirinis kėnis paprastai užauga iki 30-35 m aukščio. Kamieno skersmuo iki 0,5-1 m. Laja kūgiška. Žievė nuo pilkai žalsvų iki pilkai rudų atspalvių, glotni su sakų pūslėmis. Spygliai vidutiniškai 2-3 cm ilgio ir 1,5 mm pločio, minkšti ir labai aromatingi. Kankorėžiai cilindriniai 5-9,5 cm ilgio ir 2,5-3,5 cm storio. Subręsta iki rudens vidurio, o jų spalva pasikeičia nuo melsvos iki rudos ar tamsiai rudos. 7 mm ilgio sėklos turi trikampį 0,7-1,3 cm ilgio sparnelį. Jos išbyra subrendus ir subyrėjus kankorėžiui.

Varietetas:

  • Abies sibirica var. sibirica (aprašyta aukščiau).
  • Abies sibirica var. semenovii (B. Fedtschenko) Farjon. Auga Kirgizijoje. Kankorėžiai geltonai rudi, platesniais žvyneliais nei var. sibirica.

spyglių išgaunamas eterinis aliejus yra naudojamas aromaterapijoje ir kvepalų gamyboje. Mediena minkšta, lengva ir silpna. Ji naudojama statyboms, baldų ir popieriaus gamybai.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]