Anicetas Puškorius

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Bullet purple.png
Bullet purple.png
Anicetas Puškorius
Gimė: 1911 m. lapkričio 23 d.
Skaudaliai, Kretingos raj.
Mirė: 1994 m. gruodžio 19 d. (83 metai)
Kretinga
Palaidotas: Kretingos senosios kapinės
Sutuoktinis(-ė): Birutė
Veikla: tautodailininkas, skulptorius, Kretingos rajono visuomenės veikėjas
Žymūs apdovanojimai:

Pauliaus Galaunės vardo premijos laureatas (1981 m.)

Kretingos rajono garbės pilietis (1989 m)

Anicetas Puškorius (g. 1911 m. lapkričio 23 d. Skaudalių k., Kretingos raj. – 1994 m. gruodžio 19 d. Kretingoje) – tautodailininkas, skulptorius, Kretingos rajono garbės pilietis, visuomenės veikėjas.

Biografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

1924 m. baigė Skaudalių pradinę mokyklą, liko gimtajame kaime, užsiėmė medžio drožyba. 1928 ir 1929 m. dalyvavo Kretingos ir Skuodo žemės ūkio parodose, kuriose jo medžio kūriniai pelnė apdovanojimus.

Vėliau dalyvavo liaudies menininkų sąjungos kūrime, eksponavo darbus Lietuvoje, sovietų Rusijoje, Čekoslovakijoje, Vengrijoje, Italijoje. 1937-1940 m. dirbo „Marginių“ bendrovėje, vėliau – Kauno „Dailės“ kombinate, o nuo 1947 m. – Klaipėdos „Dailėje“.

Tarpukariu Anicetas Puškorius buvo aktyvus Kalnalio parapijos visuomenės veikėjas, Lietuvių katalikų jaunimo federacijos „Pavasaris“ Kalnalio valdybos narys, vyrų kuopos vadas. Jis iš savo lėšų 1940 m. balandį užsakė Vilniaus lietuviams „Pavasario“ žurnalą, kartu su bendraminčiais leido Kalnalio pavasarininkų laikraštėlį „Velkė“[1].

1958-1962 m. mokėsi Vilniaus dailės instituto drožybos kursuose, 1960 m. tapo Lietuvos liaudies meno draugijos nariu. 1961 m. persikėlė į Kretingą.

Didelę jo kūrybos dalį sudaro pasaulietinio turinio drožiniai senovės gyvenimo, žmogaus veiklos, socialinių negerovių (girtuoklystės, vagystės, tinginystės), globalinių problemų (bado, karo, žmogaus ir planetos likimo) motyvais, Užgavėnių kaukės, įvairūs suvenyrai. Nemaža Užgavėnių kaukių kolekcija saugoma Kretingos muziejaus rinkiniuose.

Jis sukūrė vyskupo Motiejaus Valančiaus, poeto Antano Strazdo ir kitų žymių asmenybių biustus.

A. Puškorius kūrė sakralinio meno kūrinius. Jo darbo šventųjų skulptūros 1930-1944 m. papuošė Salantų valsčiaus Imbarės kaimo kapinių koplyčią, Kūlsodžio kaimo kapinių–Kapkalnio koplytėlę ir pakelėje prie Blendžiavos upės pastatytą koplytstulpį, Kretingos valsčiaus Voveraičių pakelės koplytėlę ir Daktarų kaimo koplytėlę. Vėliau Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčiai išdrožė apaštalų, Nidos katalikų bažnyčiai – Šv. Pranciškaus, Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčiai – Šv. apaštalų Pauliaus ir Petro skulptūras. Kalnalio Šv. Lauryno bažnyčioje tebėra prieš karą sukurta Nukryžiuotojo skulptūra. Paskutinis meistro darbas buvo apie 4 metrų aukščio Kristaus skulptūra.

Jis turėjo literatūrinių gabumų. 1938 m. Svajoklio slapyvardžiu sukūrė dramas „Plyšo mylinti širdis“ ir „Didysis Vilniaus žygis“, 1943 m. Audros Sūnaus slapyvardžiu parašė lyriškų eilėraščių pluoštelį „Poezija Birutei“[2].

1981 m. jam įteikta Kultūros ministerijos Pauliaus Galaunės vardo premija, o 1989 m. suteiktas Kretingos rajono Garbės piliečio vardas[3].

Mirė Kretingoje. Palaidotas Kretingos senosiose kapinėse.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Julius Kanarskas. Kalnalis. – Pajūrio naujienos. 1999, vas. 2, p. 5
  2. Nijolė Strolienė. Gyvenęs dvasios ir kūrybos harmonijos pasaulyje. – Pajūrio naujienos. 1996, gruod. 6, p. 5
  3. Danutė Šorienė. Kretingos menininkai vakar ir šiandien. Klaipėda, 2004, p. 24
  • Vida Kanapkienė. Žmogus kaip šviesa: In memoriam. – Švyturys (Kretinga), 1994, gruod. 24
  • Juozas Šorys. Juodojo ąžuolo tvermės meistras. – Liaudies kultūra, 2006, Nr. 5, p. 73-81