Dreverna

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Dreverna
Drevernos krantine.JPG
Drevernos mažųjų laivelių krantinė

Dreverna
Koordinatės 55°31′01″š. pl. 21°14′49″r. ilg. / 55.517°š. pl. 21.247°r. ilg. / 55.517; 21.247 (Dreverna)Koordinatės: 55°31′01″š. pl. 21°14′49″r. ilg. / 55.517°š. pl. 21.247°r. ilg. / 55.517; 21.247 (Dreverna)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Priekulės seniūnija
Gyventojų skaičius 530 (2011 m.)
Commons-logo.svg Vikiteka: DrevernaVikiteka
Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Drẽverna
Kilmininkas: Drẽvernos
Naudininkas: Drẽvernai
Galininkas: Drẽverną
Įnagininkas: Drẽverna
Vietininkas: Drẽvernoje

Dreverna (arba Draverna[2]) – kaimas Klaipėdos rajono pietvakariuose, šalia Kuršių marių, prie Drevernos upės. Seniūnaitijos centras. Pro kaimą eina kelias  2206  PriekulėDrevernaSvencelė .

Kaimo gatvė
Drevernos kapinės

Yra Drevernos pagrindinė mokykla, biblioteka, darželis, paštas (LT-96017), mažų laivų prieplauka. Gamtos paminklas – Drevernos akmuo (vienas iš retų riedulių Pamario lygumoje). Drevernos šiaurės rytiniu pakraščiu eina karaliaus Vilhelmo kanalas (iškastas 1863–1873 m.), kuriuo laivai iš Nemuno patekdavo į Klaipėdą neišplaukdami į Kuršmares, išlikęs senas šliuzas. Ties kaimu į marias įteka gilus Drevernos upelis, buvusi Minijos deltos atšaka. Yra senos kaimo kapinės.

Prie įvažiavimo į Dreveną stovi meninė rodyklė – kelių metrų aukščio Neptūnas laiko žuvį su Drevernos pavadinimu. Skulptūros autoriai J. Bardauskas ir J. Jurgelevičius. Išlikęs autentiškas XIX a. namas, restauruotas.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Dreverna minima XIII a. XVII a.XVIII a. Dreverna buvo svarbus prekybinis centras, joje vykdavo dideli žuvų turgūs (turgus vadintas Strykiu). Sovietinės okupacijos metais žuvininkystės ūkio centrinė gyvenvietė.

1898 m. įsteigta pradinė mokykla, nuo 1951 m. septynmetė, aštuonmetė, nuo 1986 m. Drevernos pagrindinė mokykla.[3]

Gyvenvietė stipriai nukentėjo 2007 m. sausį dėl viesulo – kelioms dienoms buvo dingusi elektra, nutrūko energijos tiekimas, buvo šilumos tiekimo trikdžių.

Pavadinimo kilmė[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Vietovardis tikriausiai latviškas, kilęs nuo žodžio driva – „miško bičių avilys“. Seniausia minima lytis yra Drivene.

Milžinkapis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Anot padavimo, Drevernos apylinkėse kadaise gyvenęs milžinas, mielai padėdavęs žmonėms. Sykį vienas senolis norėjo per Marias pereiti ir užmaryje prisirinkti malkų, nes ten augusi puiki giria. Todėl senukas kreipėsi į milžiną, kad tasai užpiltų Marias ir senukas galėtų pereit į girios pusę. Milžinas nuėjo Drevernon smilčių parsinešti, prisikrovė pilną maišą ir ėjo Marių užpilti. Tačiau jam pratrūko maišas ir smiltys pabiro ant žemės.

Milžinas atsisėdo ant smilčių maišo lopyti. Jo ilgos kojos nutįso iki Brukšvos pievos, kurios buvo priaugusios krūmų ir ten veisėsi daug vilkų. Alkani vilkai subėgo prie milžino ir nukrimto jam kojas. Jis buvo taip įsigilinęs į savo darbą, kad visai nepajuto blogo vilkų darbo, todėl nusilpo ir staiga numirė.

Kitą dieną žmonės susirinko, apverkė gerąjį milžiną, o paskui jį aprausė smiltimis. Paskui smarkus vakarų vėjas supustė aukštą smailą kauburį. Jis dabar vadinamas Drevernos kapais arba milžinkapiu. Čia laidodami jie dar randa milžino kaulų.[4]

Sportas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Ties Dreverna Kuršių mariose yra svarbi vieta jėgos aitvarų ir banglenčių sporto entuziastams. Čia negilus krantas ir palankus buriavimui (pakankamai stabilus) vėjas laikoma viena geriausių vietų jėgos aitvarams Lietuvoje ir ypač – pradedantiesiems.

Žvejyba[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Įvažiuojant į Dreverną svečius pasitinka medinis žvejys, laikantis žuvį su užrašu Dreverna. Tai liudija, kad šis kaimelis nuo seno yra gyvenamas žvejų. Dar ir dabar ten užsiimama versline žvejyba. Žvejų garbei kiekvienais metais kaimelio prieplaukoje vyksta didelis susibūrimas. Pasitinkamas Bangpūtys, plaukdinamas vainikas mirusiems žvejams mariose, taip pat dainuojamos žvejų dainos.

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1910 m. ir 2011 m.
1910 m. 1925 m.[5] 1935 m. 1959 m.sur.[6] 1970 m.sur. 1976 m.[7] 1979 m.sur. 1985 m.[8] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur.
303 334 350 336 603 629 625 632 603 617 530


Žymūs žmonės[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Franz Schwede (1888–1960) – Trečiojo Reicho politikas, propogandistas, II pasaulinio karo nusikaltėlis.
  • Jonas Gižas – laivų statytojas, XX a. pradžioje statęs ne tik mažesnes venterines valtis, kurėnus, bet ir didžiausius lietuviškus prekybos laivus – vytines. J. Gižui atminimui įkurta J Gižo etnografinė sodyba.

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. Draverna. Mažosios Lietuvos enciklopedija, T. I (A-Kar). V.: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 322 psl.
  3. Dreverna. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 141 psl.
  4. Dravernos milžinas / Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. 156–158 psl. Kaunas, 1940.
  5. 1925 m. Klaipėdos krašto surašymo duomenys (vok.)
  6. Dreverna. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 1 (A–J). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1966, 429 psl.
  7. DrevernaLietuviškoji tarybinė enciklopedija, III t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.III: Demokratinis-Garibaldžio, 168 psl.
  8. Dreverna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 1 (A-Grūdas). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985. 455 psl.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Aplinkinės gyvenvietės[redaguoti vikitekstą]

Blank-50px.png PRIEKULĖ – 8 km Blank-50px.png
Į šiaurės vakarus Į šiaurę Į šiaurės rytus
Į vakarus RoseVents.svg Į rytus
Į pietvakarius Į pietus Į pietryčius
Svencelė – 3 km