Svencelė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Portal.svg
Svencelė
Svencelė, 1.JPG
Kaimo gatvė

Svencelė
Koordinatės 55°29′38″š. pl. 21°15′00″r. ilg. / 55.494°š. pl. 21.250°r. ilg. / 55.494; 21.250 (Svencelė)Koordinatės: 55°29′38″š. pl. 21°15′00″r. ilg. / 55.494°š. pl. 21.250°r. ilg. / 55.494; 21.250 (Svencelė)
Apskritis Klaipėdos apskrities vėliava Klaipėdos apskritis
Savivaldybė Klaipėdos rajono savivaldybės vėliava Klaipėdos rajono savivaldybė
Seniūnija Priekulės seniūnija
Gyventojų skaičius 113 (2011 m.)

vok. Schwenzeln

Vietovardžio kirčiavimas
(1 kirčiuotė)[1]
Vardininkas: Sveñcelė
Kilmininkas: Sveñcelės
Naudininkas: Sveñcelei
Galininkas: Sveñcelę
Įnagininkas: Sveñcele
Vietininkas: Sveñcelėje

Svencelė – kaimas Klaipėdos rajono pietvakariuose, Kuršių marių pakrantėje, 2 km į pietus nuo Drevernos, šalia Svencelės pelkės ir Svencelės miško.

Išlikusi senoji mokykla (nuo 1890 m., raudonų plytų), dvejos kapinaitės,[2][3] tradicinės architektūros sodyba (namas, tvartas, daržinė), prieš nacius kovojusio Hanso Gedaičio kapas. Yra naftos verslovė. Pietinėje dalyje telkšo pelkė (Svencelės telmologinis draustinis, Tyrų pelkių botaninis draustinis, Svencelės pievų botaninis zoologinis draustinis).

Sodyba marių pakrantėje
Svencelės daugiabučiai
Svencelės naftos telkinys


Iki kaimo ateina kelias  2206  PriekulėDrevernaSvencelė , pro mišką veda keliukas į Kintus ir Kiškius.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaimo pietvakariuose, arčiau pelkės buvo senas alkakalnis – Šventkalnis, kur kūrenta amžinoji ugnis, bet sovietmečiu jis nukastas.

Rašytiniuose šaltiniuose Svencelė minima nuo 1509 m.

1900 m. įkurta pradinė mokykla. LTSR metais – Drevernos žuvininkystės ūkio pagalbinė gyvenvietė.

Šventkalnis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kaime, prie Marių, yra Šventkalnis. Sakoma, kad ten senovėje gyveno milžinas, turėjęs 7 kaimynus, taip pat milžinus. Visi jie turėjo tik viena kirvį ir dirbdavo miško darbus, o dalijosi kirviu numesdami kirvį savo kaimynui, kai jau atliktas darbas. Kadangi Šventkalnio milžinas buvo netikėlis, už tai jį kartą nutrenkė Perkūnas.

Šį kalną protėviai pasirinko dievams garbinti, gal dėl to, kad apylinkėse nedaug kalnų. Čia kūrenta šventoji ugnis, pavasarį ir vasarą atkeliaudavo daug žmonių. Kelią į šventą kalną žmonės pavadino šventuoju keliu (svents cels), panašiai ir gyvenvietė pavadinta. Šis kalnas buvo ne tik šventovė, bet ir svarbus įspėjant apie priešo puolimą – tokiu atveju čia užkurdavo ugnį ir apylinkių vyrai sužinodavo apie pavojų, skubiai rinkdavosi į būrius, o moterys su seniais išsislapstydavo miške. Priešo grobio dalis būdavo paaukojama dievams. [4]

Gyventojai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

P sociology.svg
P sociology.svg
Demografinė raida tarp 1871 m. ir 2011 m.
1871 m.[5] 1905 m.[6] 1910 m.[7] 1925 m. 1959 m.sur. 1970 m.sur.[8]
251 392 383 413 195 268
1979 m.sur. 1987 m.[9] 1989 m.sur. 2001 m.sur. 2011 m.sur. -
264 190 159 152 113 -


Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. Lietuvos vietovardžiai (VLKK, 2010 m.)
  2. „Objekto Nr. 22522 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  3. „Objekto Nr. 22070 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras. 
  4. Dr. Jonas Rimeika. „Kai dar amžina ugnis ruseno. Mažosios Lietuvos padavimai“. Kaunas, 1940.
  5. Die Gemeinden und Gutsbezirke des Preußischen Staates und ihre Bevölkerung – Nach den Urmaterialien der allgemeinen Volkszählung vom 1. Dezember 1871; I. Die Provinz Preussen, Berlin 1874, S. 2-15.
  6. Gemeindelexikon für das Königreich Preußen – Auf Grund der Materialien der Volkszählung vom 1. Dezember 1905 und anderer amtlicher Quellen; Heft I. Ostpreußen, Berlin 1907, S. 152-163.
  7. Gemeindeverzeichnis Deutschland 1900. gemeindeverzeichnis.de
  8. SvencelėMažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 3 (R–Ž). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1971, 352 psl.
  9. Svencelė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. 142 psl.