Rakahanga

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Koordinatės:10°02′S 161°05′W / 10.033°S 161.083°W / -10.033; -161.083

Rakahangos vaizdas iš paukščio skrydžio

Rakahangaatolas Ramiajame vandenyne, priklausantis šiaurinei Kuko salų grupei, esantis už 1248 km nuo didžiausios Rarotongos salos, už 42 km į šiaurę nuo Manihikio salos.

Geografija[taisyti | redaguoti kodą]

Rakahangos žemėlapis, 1943 m.

Atolą kartu su Rakahanga sudaro dvi salos ir 7 motu (nedidelės salelės). Rytinėje dalyje – Akaro, Motu Ngangle, Huananul, Motu Mahuta, Motu Okakara, pietvakarinėje pusėje – Te Kainga. Ties ja yra patogiausia įplaukti į lagūną, kurios plotas yra apie 4,5 km x 2,5 km. Sausumos plotas – 4 km². Atole veši augmenija: auga duonmedžiai, kokosinės palmės, pandanai, iš kurių lapų pinami krepšiai, gaminami kilimėliai, skrybėlės.

Priešingai nei Manihikio atole, Rakahangos lagūna nėra tinkama perlų auginimui. Čia puikios sąlygos kokosiniams krabams, didiesiems jūriniams vėžliams veistis. Priekrantė tinkama žvejoti, netoliese praeina tunų migracijos kelias.

Istorija[taisyti | redaguoti kodą]

Iš europiečių pirmasis 1606 m. kovo 2 d. dviem laivais Capitana ir Almiranta čia iš Ispanijos atplaukė Pedras Kirosas (Pedro Fernandes de Queiros). 1820 m. čia atplaukęs laivais Vostok ir Mirni rusų keliautojas Fadėjus Belingshauzenas ją pavadino Grand Duke Alexander Island (vėliau tapusio caru Aleksandru II). Kitų keliatojų po to sala vadinta Reirson Island, Little Ganges, Francis, Princess Marianne, Alliconga, kurie iki šių dienų neišliko. Esamas Rakahangos atolo vardas yra seniausias, duotas čiabuvių.

1889 m. sala tapo britų protektoratu. 1901 sala perduota Naujajai Zelandijai. Pagal Guano salų aktą į salą pretenzijų turėjo ir JAV, bet tik 1980 m. galutinai pripažino jos priklausymą Kuko saloms.

Gyventojai[taisyti | redaguoti kodą]

Atole yra 5 kaimai: Purapoto, Niteiri, Numahanga, Teruakiore ir Matara (pagrindinė gyvenvietė). Žmonių skaičius linkęs mažėti dėl jų kraustymosi į kitas salyno salas ar pagrindinę salą Rarotongą. 1906 m. gyveno 352 gyv., 1921 m. – 310 gyv., 2008 m. – 127 gyv., priklausantys Matakeinanga ir Tukuwhare gentims. Vartojamos Rakahangos-Manihikio ir anglų kalbos.

Nuorodos[taisyti | redaguoti kodą]

Commons-logo.svg Vikiteka: Rakahanga – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Vikiteka