Tivaevae

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Moteris iš Rarotongos salos, siuvinėjanti tivaevae

Tivaevae, arba tivaivai Kuko Salose, tifaifai Prancūzijos Polinezijojerankdarbių menas, populiarus tarp polineziečių moterų.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tivaevae, manoma, atsirado su Anglijos misionierių atėjimu į Kuko Salas XIX a. pradžioje. Šiuos rankdarbius siuvo misionierių žmonos bei vienuolės, atvykusios iš Taičio. Jos mokė vietines moteris siuvinėti, dygsniuoti, nerti. Laikui bėgant ši tradicija prigijo kasdieniame gyvenime, tapo socialiniu reiškiniu. Nežiūrint šio užsiėmimo europinės kilmės, ilgainiui salyne tivaevae rankdarbių technika ir stiliai tapo išskirtiniais, būdingais tik šiam regionui. Dirbinių raštuose vaizduojami vietiniai augalai, jų žiedai, paukščiai, kiti gyvūnai.

Rankdarbiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Tivaevae gaminimas – kruopštus darbas, reikalaujantis meninio supratimo, dažniausiai sukuriamas viską atliekant rankomis. Kuko salų moterys, dygsniuodamos ir siūdamos tivaevae, sukuria puikias lovatieses. Tivaevae siuvinėjimą atlieka arba viena moteris, arba jų grupė, vadinama vainetini. Grupėje moterys kartu turiningai praleidžia laiką ne tik gamindamos šiuos rankdarbius, bet ir dainuodamos, apsikeisdamos bendruomenės naujienomis. Puošnūs ir išskirtiniai tivaevae yra puikios dovanos draugams, mylimiems žmonėms. Jie teikiami įvairiausiomis kitomis progomis: vedybų, ritualinio vaikinų plaukų kirpimo atvejais, per laidotuves apklojamas velionio kūnas. Be to, tarnauja kaip šeimos vertybės, perduodamos iš kartos į kartą. Salose bei Naujojoje Zelandijoje organizuojamos šių rankdarbių parodos.

Tivaevae gaminami dviem būdais:

  • Skiautinių technika: iš įvairiaspalvių mažų audinio gabalėlių susiūnamas skiautinys ir tvirtinamas prie pagrindinės medžiagos, paprastai išsiskiriančios kontrastinga spalva, be to, skiautinys gausiai ir puošniai išsiuvinėjamas.
  • Aplikacijų technika: įvairaus dydžio ir geometrinių formų audinio skiautės, paprastai dvispalvės, 4 ar 8 kartus perlenkiamos ir sukarpomos, po to – tvirtinamos ant pagrindinės medžiagos.

Literatūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  • Lynnsay Rongokea Tivaevae: Portraits of Cook Islands Quilting. 1992, Velingtonas: Daphne Brasell Associates Press. ISBN 0-908896-20-4.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]