Kuko Salų demografija

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Kuko Salų žemėlapis

Kuko Salų gyventojai yra Naujosios Zelandijos piliečiai, kadangi Salos su šia valstybe pagal parlamentinės savivaldos statusą yra laisvojoje asociacijoje.

Gyventojų skaičius[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Gyventojų surašymai šalyje vyksta kas penkeri metai. Pagal 2006 m. gruodžio mėn. surašymą, Kuko Salose buvo 19 569 gyventojai (gimę Salose). 14 153 žmonių gyveno Rarotongos saloje, kurios plotas 67,1 km². Šalies sostinėje Avarua buvo 6 935 gyventojai. Apie 90 % gyventojų susitelkę pietinėje Kuko Salų grupėje, beveik trys ketvirtadaliai – Rarotongoje. Dėl ribotų vietinės darbo rinkos galimybių nemaža dalis gyventojų išvykę į užsienį, daugiausiai į Naująją Zelandiją.

Gyventojų tankumas – 92 žm./km². Manuaė, Suvorovas, Takutea – negyvenamos salos. Mažiausiai žmonių gyvena Palmerstone – 48 žm.. Pagal 2006 m. duomenis, vyrai sudarė 50,7 %, moterys – 49,3 % gyventojų skaičiaus. Miesto gyventojų buvo 67,6 %, kaimo – 32,4 %.

Gimstamumas 2001 m. buvo 21 kūdikis 1000 gyventojų, natūralus prieaugis – 1,2 %. Vaikų skaičius iki 14 metų – 34,1 %, suaugusiųjų nuo 15 iki 64 metų – 6,4 %, vidutinė gyvenimo trukmė – 71 metai.

Etninė sudėtis[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Daugiausiai gyvenančiųjų yra Kuko Salų maoriai, kalbantys Kuko Salų maorių kalba (valstybinė kalba nuo 2003 m.), kuri turi du pagrindinius dialektus, dar laikomus atskiromis kalbomis – Rarotongos ir Rakahangos-Manihikio. Pagal kilmę jie artimi Prancūzijos Polinezijos čiabuviams ir Naujosios Zelandijos maoriams. Save laikė polineziečiais 87,7 %, metisais – 5,8 %, kitų rasių atstovais – 6,5 % gyventojų.

Nežiūrint didelės Vakarų kultūros įtakos (religija, gyvenimo būdas, maišytos šeimos), vietinė kultūra gyvuoja, išlaiko tradicijas ir vystosi. Pagrindinė religija yra krikščionybė. Ją Salose išplatino Londono misionierių draugija, kuri veiklą pradėjo 1821m., išsilaipinusi Aitutakio saloje. Plintant šiai religijai, Salose buvo išgyvendinamas kanibalizmas, kūdikių žudymas, stabų garbinimas. 87,7 % gyventojų yra vietiniai maoriai, užsieniečiai sudaro 6,5 % (pagal 2001 m. surašymą). Daugumos salų gyventojai laikomi vienos etninės grupės – Kuko Salų maorių – atstovais. Pukapukos gyventojai laikomi atskira polineziečių tautos atstovų grupe. Pukapukoje ir Nasau salose vartojama pukapukiečių kalba. Atskirą etninę grupę sudaro Palmerstono atolo gyventojai ir išeiviai iš jo, apsigyvenę Rarotongoje ir Naujojoje Zelandijoje. Visi jie yra anglų jūrininko Viljamso Masterso ir trijų jo polineziečių žmonų palikuonys, jų gimtoji kalba yra anglų kalba, kuri taip pat yra ir valstybinė kalba.

Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]