Kraujomaiša

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Lotas ir dukros (Hendrik Goltzius, 1616 m.

Kraujomaiša, incestas (lot. incestus 'nusikalstamas, nuodėmingas') – lytinis nukrypimas, seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių: tėvų ir vaikų, senelių ir anūkų, brolių ir seserų, dėdžių ir dukterėčių, tetų ir sūnėnų.[1]

Lytinių santykių tarp giminaičių apribojimus nustato papročiai ir įstatymai. Daugelyje šalių kraujomaiša laikomi ir globėjo santykiai su globotiniu (patėvio ar pamotės – su podukra ar posūniu).[1]

Dažnumas ir statistika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraujomaiša tarp pilnamečio ir nepilnamečio asmens traktuojama kaip seksualinės prievartos forma.[2][3] Tokio pobūdžio incestas laikomas viena iš sunkiausių vaiko išnaudojimo formų – po lytinio santykiavimo su nepilnamečiu pastarasis dažnai patiria psichologinę traumą, ypač jeigu išnaudotojas yra vienas iš tėvų.[4] Pagal turimus duomenis manoma, kad apie 10–15 % žmonių yra bent kartą patyrę seksualinį kontaktą būdami nepilnamečiais, iš kurių mažiau nei 2 % šis kontaktas baigėsi lytiniu aktu arba bandymu lytiškai suartėti.[5]

Daugelį metų kraujomaiša tarp tėvo ir dukters yra dažniausiai pranešama ir studijuojama incesto forma.[6][7] Tačiau kai kurie tyrimai teigia, jog kraujomaiša tarp brolio ir sesers, o konkrečiau – vyresnio brolio lytiniai santykiai su jaunesne seserimi – yra dažniausia incesto forma.[8][9][10][11] Kiti duomenys liudija, kad paauglystės sulaukę išnaudotojai renkasi jaunesnius brolius bei seseris, lytiškai juos išnaudoja ilgesnį laiką, naudoja smurtą dažniau nei suaugusieji, o išžaginimo rizika tokiose situacijose yra aukštesnė nei kraujomaišos atvejais, kur išnaudotojas yra tėvas ar patėvis.[12][13][14]

Teisėtumas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas nenumato baudžiamosios atsakomybės už lytinius santykius tarp dviejų suaugusių giminaičių, kurie vienas kitam laisva valia davė sutikimą. Tačiau Baudžiamojo kodekso 151 straipsnio 3 dalyje parašyta, kad „Tėvas, motina, globėjas, rūpintojas ar kitas teisėtas vaiko atstovas arba įstatymuose nustatytų įgaliojimų nepilnamečio asmens atžvilgiu turintis asmuo, arba pasitikėjimu, autoritetu arba įtaka nepilnamečiui piktnaudžiavęs asmuo, lytiškai santykiavęs ar kitaip tenkinęs lytinę aistrą su tuo nepilnamečiu asmeniu, jeigu nebuvo išžaginimo, seksualinio prievartavimo ar privertimo lytiškai santykiauti požymių, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“[15] Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.17 straipsnis draudžia artimiesiems giminaičiams sudaryti santuoką.[16]

Kraujomaišos tarp dviejų sutikimą davusių pilnamečių teisėtumas pasaulyje:

██ Teisėta

██ Kalėjimas priešingos lyties poroms; teisėta tos pačios lyties poroms

██ Neteisėta, jeigu nusikalstama veika tampa skandalu

██ Neteisėta (kalėjimas)

██ Neteisėta (įkalinimas iki gyvos galvos)

██ Neteisėta (mirties bausmė)

Religija ir kiti pavyzdžiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Pagal Senąjį Testamentą, pirmoji kraujomaiša turėjusi būti tarp Adomo ir Ievos vaikų, iš kurių, tikinčiųjų manymu, ir atsiradusi žmonija. Iš senesniųjų kraujomaišos pavyzdžių gali būti Biblijos pasakojimas apie Lotą ir jo dukteris, Sofoklio drama „Karalius Edipas“, Ovidijaus „Metamorfozėse“ labai poetiškai aprašyta Miros meilė tėvui, iš kurios gimęs dievas Adonis. Kraujomaišą toleravo skandinavų tikėjimo vaisingumo dievai vanai.[17]

Kai kur kraujomaiša buvo leidžiama karališkųjų šeimų nariams, motyvuojant vadinamojo „mėlyno kraujo“ išsaugojimo būtinybe: Egipto faraonų (pvz., dievai Ozyris ir Izidė buvo ir brolis su sese, ir sutuoktiniai, Tutanchamono tėvai buvo Echnatonas ir jo sesuo), inkų valdovų rūmuose buvo leidžiama tuoktis broliui ir seseriai, dėl to dinastijos neretai išsigimdavo.[17] Ypač griežtai kraujomaišą smerkė senovės žydų teisės kodeksas, kurio nuostatas perėmė krikščionybė. VI amžiuje popiežius šv. Grigalius I uždraudė vedybas net 7 eilės giminaičiams, bet XIII a. draudimas sušvelnintas – tuoktis leista jau 3 eilės giminaičiams (pusbrolių ir pusseserių vaikams). Ši Katalikų Bažnyčios nuostata galioja iki šiol.

Draudimo priežastys[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Kraujomaišos draudimą lėmė keletas veiksnių ir argumentų:[17]

  • genetinis: vaikai, pradėti kraujo giminaičių, dažniausiai būna prastesnės sveikatos;
  • šeimos integralumo išsaugojimas: dėl kraujomaišos atsiradę nauji konkurenciniai santykiai (tėvo – dukters – motinos, motinos – sūnaus – tėvo, brolio ir sesers) gresia šeimos tvarumui ir vidinei hierarchijai;
  • kraujomaišos draudimas verčia šeimą giminiuotis su kitomis svetimomis šeimomis ir taip padeda plėsti jos įtaką bei vaidmenį visuomenėje.

Taip pat skaitykite[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Išnašos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. 1,0 1,1 Kraujomaiša. Visuotinė lietuvių enciklopedija. Nuoroda tikrinta 2022-07-09.
  2. Faller, Kathleen C. (1993). Child Sexual Abuse: Intervention and Treatment Issues. DIANE Publishing. p. 64. ISBN 978-0-7881-1669-8.
  3. Schetky, Diane H.; Green, Arthur H. (1988). Child Sexual Abuse: A Handbook for Health Care and Legal Professionals. Psychology Press. p. 128. ISBN 978-0-87630-495-2.
  4. Courtois, Christine A. (1988). Healing the Incest Wound: Adult Survivors in Therapy. W. W. Norton & Company. p. 208. ISBN 978-0-393-31356-7.
  5. Nemeroff, Charles B.; Craighead, W. Edward (2001). The Corsini Encyclopedia of Psychology and Behavioral Science. New York: Wiley. ISBN 978-0-471-24096-9.
  6. Aeneid by Virgil, Book VI: „hic thalamum invasit natae vetitosque hymenaeos;“ = „this [man being punished in Hades] invaded a daughter's private room and a forbidden marital relationship.“
  7. Herman, Judith (1981). Father-Daughter Incest. Cambridge, Massachusetts: Harvard University Press. p. 282. ISBN 978-0-674-29506-3.
  8. Goldman, R.; Goldman, J. (1988). „The prevalence and nature of child sexual abuse in Australia“. Australian Journal of Sex, Marriage and Family. 9 (2): 94–106. doi:10.1080/01591487.1988.11004405.
  9. Wiehe, Vernon (1997). Sibling Abuse: Hidden Physical, Emotional, and Sexual Trauma. Sage Publications, ISBN 0-7619-1009-3
  10. Rayment-McHugh, Sue; Ian Nesbit (2003). „Sibling Incest Offenders As A Subset of Adolescent Sex Offenders.“ Paper presented at the Child Sexual Abuse: Justice Response or Alternative Resolution Conference convened by the Australian Institute of Criminology and held in Adelaide, 1–2 May 2003
  11. Canavan, M. C.; Meyer, W. J.; Higgs, D. C. (1992). „The female experience of sibling incest“. Journal of Marital and Family Therapy. 18 (2): 129–142. doi:10.1111/j.1752-0606.1992.tb00924.x.
  12. O'Brien, M. J. (1991). „Taking sibling incest seriously.“ In M. Patton (ed.), Family Sexual Abuse: Frontline Research and Evaluation, pp. 75–92. Newbury Park, CA: Sage Publications.
  13. Laviola, M. (1992). „Effects of older brother-younger sister incest: A study of the dynamics of 17 cases“. Child Abuse and Neglect. 16 (3): 409–421. doi:10.1016/0145-2134(92)90050-2. PMID 1617475.
  14. Cyr, M.; Wright, J.; McDuff, P.; Perron, A. (2002). „Intrafamilial sexual abuse: Brother-sister incest does not differ from father-daughter and stepfather-stepdaughter incest“. Child Abuse and Neglect. 26 (9): 957–973. doi:10.1016/S0145-2134(02)00365-4. PMID 12433139.
  15. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas Infolex. Originalas archyvuotas 2021-11-12. Nuoroda tikrinta 2021-11-12.
  16. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas. Trečioji knyga. Šeimos teisė (Žin., 2000, Nr. 74-2262) Infolex. Originalas archyvuotas 2021-11-12. Nuoroda tikrinta 2021-11-12.
  17. 17,0 17,1 17,2 Aggrawal, Anil, Forensic and Medico-legal Aspects of Sexual Crimes and Unusual Sexual Practices, CRC Press, 2009, p. 319.