Dinastija
Išvaizda
Dinastija (gr. dynasteia „valdžia, viešpatavimas“) – tos pačios giminės monarchų, vienas iš kito paveldinčių sostą, seka. Kai kuriose šalyse, turinčiose senas monarchijos tradicijas, kurių dinastijos suskilusios į kelias šeimas, pagrindinė dinastija gali turėti jaunesniųjų šakų.
Istorija
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]Pirmosios dinastijos atsirado senovės Egipte, Babilonijoje, senovės Irane, labiausiai išplito viduramžiais. Pagrindinis dinastijos principas – valdžią (sostą) paveldi vyriausias amžiumi vyriškosios giminės įpėdinis. Tik kai kuriose valstybėse, o nuo XX a. daugelyje šalių ši teisė suteikta ir moteriškosios giminės atstovėms. Dinastija nutrūksta, kai nebėra sosto paveldėtojų, arba ją nutraukia revoliucijos, perversmai.[1]
Žymesniosios Europos dinastijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Prancūzija – Anžu, Valua, Burbonai, Bonapartai,
- Rusija – Riurikovičiai, Godunovai, Romanovai,
- Austrija – Babenbergai, Habsburgai,
- Lenkija – Piastai,
- Lietuva – Gediminaičiai, Jogailaičiai,
- Švedija – Vazos, Bernadotai,
- Didžioji Britanija – Plantagenetai, Vindzorai,
- Vokietija, Prūsija – Hohencolernai,
- Turkija – Osmanai.
Kitos dinastijos
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- Romos imperija – Julijų–Klaudijų dinastija, Nervų–Antoninų dinastija, Flavijų dinastija,
- Bizantijos imperatorių dinastijos.
Šaltiniai
[redaguoti | redaguoti vikitekstą]- ↑ Dinastija. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 780 psl.