Giminė

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search

Giminė (pirmykštėje visuomenėje) – egzogaminė kraujo ryšiais susijusių giminaičių grupė, genties dalis. Giminė turėjo bendrus protėvius, papročius, kultą, bendrą teritoriją ir gamybos priemones, dirbo kolektyviai ir naudojosi bendru turtu. Giminės nariai turėjo padėti vienas kitam, ginti vienas kitą, dalyvauti kraujo keršte. Giminėje aukščiausią valdžią turėjo vyresniųjų taryba, kuri vadovavo gamybai, atlikinėjo apeigas, sprendė giminaičių ginčus, saugojo giminės papročius, rūpinosi pragyvenimu bei saugumu. Kartais giminė išsirinkdavo karvedį.

Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Giminė susidarė ankstyvojo ir vėlyvojo paleolito riboje iš pirmykštės žmonių kaimenės. Kadangi giminės viduje santuoka buvo draudžiama, giminės negalėjo egzistuoti savarankiškai ir tik susidariusios jungėsi ir sudarė gentis. Nuo vienos išaugusios giminės atskilusios dvi ar kelios giminės sudarė fratriją. Viduje giminės skaidėsi į gimininius kolektyvus, vadinamus didžiosiomis šeimomis.

Dalies mokslininkų manymu, giminės raida turėjo motinos giminės ir tėvo giminės, kitaip patriarchalinės giminės, laikotarpius. Motinos giminė buvo ekonominė ir socialinė pirmykštės visuomenės ląstelė. Jos gamybinei ir visuomeninei veiklai vadovavo moterys. Vyrų vaidmuo iškilo, išplitus klajoklinei gyvulininkystei, ariamajai žemdirbystei ir metalurgijai. Motinos giminę pakeitė tėvo giminė, kurioje visą valdžią perėmė vyrai. Tėvo giminės laikotarpiu giminei liko vedybinių santykių reguliavimas, giminės narių gynimas ir religinės apeiginės funkcijos. Ekonomine visuomenės ląstele tapo didžioji šeima, savarankiškai ūkininkavusi skirtame žemės plote. Didžiosios šeimos, priklausiusios įvairioms giminėms ir gyvenusios greta, sudarė kaimynines bendruomenes. Dėl šių pokyčių giminės ėmė irti, teritoriniai ryšiai keitė gimininius ryšius. Iš didžiosios šeimos formavosi mažosios šeimos.

Yra mokslininkų, manančių, kad giminės funkcija nuo pat atsiradimo buvo vedybinių santykių reguliavimas; pirmykštės visuomenės ląstelė buvusi bendruomenė, į kurią dėl egzogamijos įėję įvairių giminių atstovai.

Iki kapitalizmo epochos giminės išliko kai kuriose Vidurio Azijos, Kaukazo, Sibiro tautose; dalyje Afrikos, Azijos šalių tautų, tarp Amerikos indėnų ir Australijos aborigenų giminės išliko iki šių laikų.

Lietuvoje[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

Lietuvoje seniausios giminės buvo motinos giminės (iki XX a. pr. motinos giminaičiai buvo laikomi artimesniais nei tėvo). II–I tūkstantmetyje pr. m. e. motinos giminę pakeitė tėvo giminė. Ji suiro mūsų eros pradžioje. Kai kuriose Lietuvos vietose didžiosios šeimos liekanų pastebėta dar XX a. pradžioje.[1]

Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]

  1. GiminėLietuviškoji tarybinė enciklopedija, IV t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1978. T.IV: Gariga-Jančas, 92 psl.